Srovės matavimo prietaisai. Įtampos matavimo prietaisai

Galvanometru vadinamas elektrinis matavimo prietaisas, su negraduota skale, turintis aukštą srovės arba įtampos jautrumą. Galvanometrai dažniausiai naudojami elektrinių matavimų technikoje. Nulio indikatoriais ir mažų srovių, įtampų ir elektros kiekio matavimams, jei žinoma galvanometro konstantė (skalės padalos vertė).
Be magnetoelektrinių, gali būti ir kitokie galvanometrai, pavyzdžiui, elektrostatiniai, vadinami elektrometrais.
Pastaraisiais metais, sukūrus aukšto stiprinimo ir mažų triukšmui stiprintuvus, elektromechaninius galvanometrus išstumia elektroniniai, kurių parametrai gali būti net geresni.
Pagrindinis reikalavimas galvanometrams yra didelis jautrumas, kuris pagrindinai pasiekiamas mažinant priešpriešos momentą ir naudojant, kaip rodyklę, šviesos spindulį, galimai ilgesnį. Elektroniniuose galvanometruose jautrumas didinamas didinant nuolatinės srovės stiprintuvo stiprinimo koeficientą.
Priklausomai nuo konstrukcijos magnetoelektriniai galvanometrai gali būti: kilnojamieji (su įmontuota skale, kuriose naudojamos tiek mechaninės rodyklės, tiek šviesinęs), veidrodiniai (su atskirai dešimčių cm atstumu montuojama skale).
Kilnojamųjų galvanometrų judama dalis kabinama su atotampomis, o veidrodinių - ant pakabos. Srovė paduodama bemomentine metaline siūlelio spyruoklėle. Posūkio kampas matuojamas veidrodėliu, pritvirtintu ant judamosios dalies, į kurį fokusuotas šviesos spindulys.
Veidrodinės atskaitos galvanometrų jautris siekia 1 -1010 mm/A, o rodyklinių - 1 • 107 mm/A.
Veidrodinio galvanometro konstantė priklauso nuo atstumo tarp veidrodėlio ir skalės. Sutartinai ji išreiškiama 1 metro atstumui. Pavyzdžiui, 10"9 A/padalai.
Judamosios galvanometro dalies judesio charakteris priklauso nuo išorinės grandinės varžos.
įjungus galvanometrą į grandinę, judamoji dalis, veikiama sukimo momento, pasisuka kampu au kurį atitinka lygybė M=Ma.
Judėdama tam tikru greičiu judamoji dalis turi tam tikrą kinetinės energijos kiekį. Ši energija suka judamąją dalį toliau į tą pačią pusę, kol ta energija pavirsta potencine (susuka pakabą). Ta kinetinė energija pasuka judamąją dalį kampu 2«i. Po to judamoji dalis, veikiama susuktos pakabos potencinės energijos ima judėti priešinga kryptimi ir tam tikru greičiu pasiekia pusiausvyros padėtį. Po to kinetinė energija judamąją dalį persuka per tą pusiausvyros padėtį, atsuka iki pradinės padėties ir procesas kartojasi, t.y. judamoji dalis svyruoja svyravimais, kurių periodas T0.
Dėl trinties į orą aišku, svyravimai lėtai silpsta. Tačiau, jeigu prie galvanometro gnybtų prijungtos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!