Spektriniai metodai

Remiasi įvairiais efektais ir reiškiniais, atsirandančiais dėl medžiagos sąveikos su elektromagnetinėmis bangomis.
Elektromagnetinė banga apibūdinama bangos ilgiu, virpesių dažniu, bangos skaičiumi, amplitude, greičiu ir kt.
Bangos ilgis λ – atstumas tarp dviejų artimiausių tos pačios fazės bangos taškų.
Virpesių dažnis ν – elektrinio lauko virpesių skaičius per sekundę. Dimensija s-1 arba hercas (Hz).
400 – 760 nm
760 – 106 nm
10-3 – 1 m
1 – 1000 m
γ spinduliai
Rentgeno spinduliai
UV spinduliai
Matoma šviesa
IR spinduliai
Mikrobangos
Radijo bangos
Bet banginis modelis neaprašo reiškinių, susijusių su energijos sugėrimu arba išspinduliavimu. Šiems reiškiniams paaiškinti į elektromagnetinę spinduliuotę žiūrima kaip į daleles, vadinamas fotonais ar kvantais. Energija spinduliuojama ir absorbuojama kvantais, kurių energija aprašoma Planko lygtimi:
ΔE = hν = hc / λ
c – šviesos greitis vakuume, 3*108 m/s
h – Planko konstanta, 6,62 * 10-32 J s
Matyti, kad kvanto energija proporcinga virpesių dažniui ir atvirkščiai proporcinga bangos ilgiui.
Dėl elektromagnetinės spinduliuotės ir atomų bei molekulių sąveikos atsiranda tam tikro stiprio skirtingų dažnių signalai. Todėl daroma išvada, kad ši sąveika susijusi su medžiagos savybėmis, kurias lemia atomų ir molekulių sandara.
Atominė emisinė spektrinė analizė
Remiasi sužadintų atomų spinduliavimo intensyvumo matavimu.
Visų elementų atomai turi savo energijos lygmenų sistemą. Nesužadintos būsenos atomai turi mažiausią energiją E0 ir jos neišspinduliuoja. Sužadinus atomą (t.y. suteikus jam energijos), išorinis elektronas peršoka į aukštesnį energijos lygmenį (E1 , E2 ir t.t.), kurio padėtis priklauso nuo atomo sandaros. Po tam tikro laiko (10-8 s) sužadintas atomas grįžta į pagrindinį arba kurį nors tarpinį lygmenį. Išsiskyrusi energija išspinduliuojama šviesos kvanto pavidalu. Taip susidaro spektro linija, kurios bangos ilgis λ.
Atomas gali išspinduliuoti įvairių energijų šviesos kvantus. Kvantai, turintys vienodą energiją, atitinka vieną spektrinę liniją. Visos atomo spektrinės linijos sudaro atomo spektrą. Jei spinduliuojančios dalelės toli viena nuo kitos (dujų būvyje), jos viena kitos neveikia ir jų spektre yra gana mažai spektrinių linijų. Tai linijinis spektras. Toks spektras naudojamas tiriamosioms medžiagoms atpažinti ir jų koncentracijai nustatyti.
Kad atomai išspinduliuotų energiją,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!