Sofoklio dramos „Antigonė“ eksodo analizė

Graikų tragiko Sofoklio kūriniai literatūros kritikus žavi siužetų vientisumu, ryškiais ir niekada nesenstančiais veikėjų paveikslais. Puikus to pavyzdys – viena iš septynių Sofoklio istorinių dramų - „Antigonė“, kurioje juntamas itin ryškus ir gilus šeimos bei pareigos jausmas, kurio kaina – skaudžios netektys. Čia neapsieita be skausmo ir raudų. Praradimus nuolat matome visame kūrinyje, tačiau ryškiausiai tai atsiskleidžia paskutinėje dramos dalyje – eksode, kuriame gailiai rauda didis valdovas Kreontas, žuvęs kitaip nei kiti veikėjai - ne fiziškai, bet moraliai.
Didį valdovą Kreontą moralinė mirtis ištinka po dviejų netekčių – jo sūnaus Haimono ir žmonos Euridikės mirčių. Abu jo artimieji nusižudo vien dėl perdėto Kreonto užsispyrimo ir pastangų nelaužyti sukurtų valstybės įstatymų, nepaisant dieviškųjų, o galbūt net žmogiškųjų įstatymų.
yra visų patirtų skaudžių išgyvenimų apibendrinimas, baigtis, kuri siejasi su prieš tai vykusiais įvykiais, patirtais išgyvenimais. Visus šiuos jausmus ir būsenas galime pastebėti graudžiuose Kreonto monologuose, kurie pritvinkę skausmo ir širdgėlos.
Karaliaus kalba dėl jo retorinių sušukimų ir klausimų gausos kūrinyje yra labai emocionali, bet kartu ir paprasta, žmogiška. Taip pat šioje „Antigonės“ dalyje yra ir keletas Kreonto dialogų su kitais dviem veikėjais: antruoju šaukliu ir choro vadovu, kurie moralizuoja karalių, vertina susiklosčiusią...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!