Sodininkystė konspektas

1.Sodininkystės reikšmė, istorija. Sodininkystė yra žemės ūkio gamybos šaka, mokslo sritis ir studijų disciplina.Sodininkystės, kaip žemės ūkio gamybos šakos, uždavinys – išauginti tiek vertingų vaisių ir uogų, kiek reikalinga žmonių racionalios mitybos poreikiams tenkinti. Sodininkystės mokslo uždavinys - tirti vaisinių ir uoginių augalų augimo ir derėjimo dėsningumus, esančius jų paveldimumo pagrinduose, ir kurti naujus metodus jiems intensyvinti. Lietuvoje sodininkystė pradėjo plėtotis XIV amžiuje. 1563-1680 m dvarų soduose buvo auginamos obelys, kriaušės, slyvos,vyšnios, uogakrūmiai. Didesni sodų plotai veisiami Valakų reformos laikotarpiu. 1849 m Peterburge išleista pirmoji lietuviška sodininkystės knyga. 1920 m įsteigta A.Fredos sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 1929 m įvyko pirmasis Lietuvos pomologų suvažiavimas. Jame T.Ivanausko siūlymu atliktas pirmasis šalies suskirstymas sodininkystės zonomis ir parengtas standartinis vaisinių bei uoginių augalų veislių asortimentas, kuris vėliau buvo patikslinamas. 1938 įsteikta pirmoji Lietuvoje sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis. Dotnuvoje įveistas pomologinis sodas veislėms tirti.Vėliau stotis nuo 1990m vadinama Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu, kuris yra Babtuose. 1984 m atliktas sodų surašymas, registruota 48600ha sodų ir uogynų, juose augo 12 milijonų vaismedžių. Sodininkystės raidoje vyravo sodybiniai sodai. 1991 m jie užėmė daugiau kaip 22 tūkst.ha. Dažniausiai sodybiniuose sodeliuose auginama tiek vaismedžių ir uogakrūmių, kiek reikia šeimos poreikiams patenkinti. Ūkininkams atsiveria perspektyvos veisti sodus netik sodybose, bet ir specializuotis veisiant stambesnius uogynus, slyvynus, kriaušynus, obelynus.
2.Vaisinių augalų dauginimo biologiniai pagrindai.
palikuonims perduodamos virusų infekcijos.Vegetatyvinio dauginimo būdai natūralus ir dirbtinis.
Natūraliai dauginama ūsais,atžalomis, viršutinėmis atlankomis.Dirbtinai dauginama auginiais,atlankomis, kerelių skyrimu, skiepijimu ir mikrovegetatyviniu būdu. Skiepytais augalais, arba skiepais, vadinami tokie augalai, kurie suauginami iš dviejų ar trijų komponentų. Žinoma apie150skiepijimo būdų. Jie sugrupuoti į tris grupes: akiavimas, ūglinis skiepijimas, suglaudimas.Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas, panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba jų dalis ir auginant mėgintuvėliuose ar kolbose, maistinėse terpėse ar augimo stimuliatoriais. Šis būdas tinka daugumai sodo augalų dauginimui.
3.Sėkliniai ir vegetatyviniai poskiepiai, daigynas, skiepynas. Sėkliniai poskiepiai auginami poskiepyne. Geromis sąlygomis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!