Bendriausia prasme galima pateikti tokį sociologijos apibrėžimą: tai mokslas, tiriantis visuomenę. Tačiau iki pat šio laiko nuo sociologijos atsiradimo ir susiformavimo pradžios nei vienas sociologas nesugebėjo pateikti konkretesnio disciplinos apibrėžimo, kuris būtų priimtinas daugumai.
Kaip ir daugelio kitų visuomeninių mokslų (pvz. antropologijos, ekonomikos ar istorijos), sociologijos turinys daugeliu atveju yra gana prieštaringo pobūdžio. Pagrindiniai nesutarimai kyla dėl jos prigimties, nes sociologija nagrinėja tiek istorijos eigoje vykusius procesus, tiek tam tikrą ekonominę elgseną, tiek papročius bei kalbą (antropologijos tyrimo objektus) ir vadovaujasi filosofiniais samprotavimais bei idėjomis.
Kai kas sociologijos nevientisumą laiko jos silpniausia vieta. Dažnai ne sociologai lieka labai sumišę, išgirdę tai, kad egzistuoja daug skirtingų sociologijos koncepcijų, kurios vieną ir tą patį socialinį reiškinį interpretuoja skirtingai. Kritikai tai laiko sociologijos nebrandumo požymiu. Tačiau sociologijos nevientisumas nėra jos trūkumas, bet greičiau atspindi šios mokslinės disciplinos ir jos tiriamųjų objektų specifiką.
Pati sociologija pradėjo formuotis XIX amžiuje, kada tikslieji mokslai jau buvo pasiekę gana pastebimą progresą. Jai taip pat buvo keliami tokie patys reikalavimai kaip ir gamtos mokslams. Net šios disciplinos pradininkas, Auguste Comte (1799-1847), naują visuomenės mokslą vadino socialine fizika. Jos tikslas buvo sukurti universalius visuomenės vystymosi ir funkcionavimo dėsnius, kurių pagalba būtų galima paaiškinti vykstančius visuomenėje procesus bei padėti išspręsti įvairias socialines problemas.
Pradinis tikslas - sukurti sociologiją remiantis gamtamokslinių disciplinų modeliu - patyrė didelę nesėkmę, kuri pasireiškė didele sociologijos krize 80-tais praėjusio amžiaus metais. Sukurtos teorijos, kurios bandė viena kitą pakeisti kaip geresnė, kurios aiškino tuos reiškinius, kurių negalėjo paaiškinti pirmesnės, pasirodė esančios teisingomis ir buvo prieita išvados, kad nėra pačios teisingiausios teorijos, nes nėra vieningų ir nepaneigiamų visuomenės vystymosi dėsnių.
Kadangi sociologija tiria individus ir jų kuriamą socialinį pasaulį, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės ir gamtos objektai nėra tapatūs. Individai, skirtingai nei gamtos objektai, visuomet gali nelauktai pakeisti savo elgesį, ko negali padaryti antrieji. Individų elgsena yra nulemta tiek išorinių veiksnių...
Šį darbą sudaro 23319 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!