VAM5/2 gr.
Skirtas pasiūlyto teorinio- konceptualaus modelio patikrinimui, naudojant empirinius duomenis
Atliekamas šia seka:
1. Kritinė literatūros apžvalga, kurios metu išryškinami klausimai, kuries bus tiriami bei tyrimo tikslai
2. Atskleisti tyrimo galimybes, kurios nebuvo panaudojamos, tiriant empirinius duomenis
3. Apžvelgiamos ir paaiškinamos tyrimo strategijos, ir metodologijos, kurios gali būti tinkamos pasirinktų klausimų tyrimui
Pagrindiniai tyrimo bruožai:
1. Pradedama tirti pačiame bendriausiame lygmenyje, tada išryškėjusi problema siaurinama iki specifinių tyrimo klausimų ir tikslų
2. Pagrindinių – esminių idėjų trumpas apibūdinimas
3. Trumpas apibendrinimas, palyginimas, kontrasto išryškinimas tarp esminių (pagrindinių) autorių
4. Susiaurinama tematika ir išryškinami tų autorių darbai ir klausimai, kurie labiausiai atitinka tiriamą problemą
5. Šių darbų rezultatų detali analizė
6. Išryškinami klausimai, kuriuose šis darbas pateiks naujas įžvalgas ir pasiūlymus
7. Tolesniuose skyriuose nuosekliai pateikiami šių pasiūlymų analizė, išdėstant atskirose teksto sekcijose.
Du pagrindiniai požiūriai (Dvi pagrindinės tyrimo strategijos (approach) )
◦ Pozityvizmas
◦ Fenomenologija (interpretacinis požiūris)
◦ Kombinuotas (mišrus požiūris)
Pozityvistinis požiūris:
Tai socialinių tyrimų požiūris, atitinkantis bendrąją mokslinio tyrimo metodologiją
Išskiriami 5 nuosekliai vykdomi pagrindiniai pozityvistinio tyrimo etapai (Robson, 1993):
1. Dedukcija (teorija, testuojama empiriniu stebėjimu)
2. Siekiama išaiškinti priežastinius sąryšius tarp kintamųjų
3. Dažniausiai naudojami kiekybiniai duomenys
4. Naudojami kontrolės metodai hipotezių testavimui
5. Naudojama aukšto struktūrizavimo lygio metodologija, kad būtų užtikrinama galimybė pakartoti tyrimą kitiems tyrėjams (Gill ir Johnson, 1999)
Pozityvizmo 8 bruožai
Išskiriami 8 bruožai (Easterby – Smith ir kt. (1991):
1. Nepriklausomumas. Stebėtojas yra nepriklausomas nuo to, kas yra stebima
2. Vertinimo laisvė. Pasirinkimas, kas bus tiriama nulemiamas tyrimo tikslų ir objektyvių vertinimo kriterijų, o ne žmogiškų įsitikinimų ir interesų
3. Priežastingumas- tikslas yra elgesio pasikartojimo galimybių (regularitie) priežastinių paaiškinimų ir dėsningumų identifikavimas
4. Hipotetiškumas- deduktyvumas. Tai dėsningumų hipotezių formulavimas ir dedukcija, išaiškinant, kokie stebėjimai pademonstruos hipotezių teisingumą ar neteisingumą.
5. Operacionalizacija. Koncepcijos turi būti operacionalizuojamos, kad faktai galėtų būti išmatuojami kiekybiškai
6. Redukcionizamas. Problemos bendrąją prasme yra geriau suvokiamos, jeigu jos yra redukuojamos į paprasčiausius įmanomus elementus
7. Generalizavimas(apibendrinimas). Kad būtų galima aptiktus pasikartojamčius dėsningumus (regularities) apibendrinti, parenkama pakankamo dydžio imtis.
8. Palyginamoji analizė(cross-sectional analysis). Ją galima...
Šį darbą sudaro 5744 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!