Socialinė medicina

1kl. Socialinės medicinos mokslas, disciplinos raida VU. Socialinė medicina-tai socialinės sveikatos ir sveikatos apsaugos problemų mokslas, tiriantis soc.sąlygų įtaką žmonių sveikatai, nurodantis sv-tos tausojimo ir stiprinimo būdus, bei aktyviai padedant valstybei, organizuojantis sv-tos apsaugos organų ir įstaigų praktinę veiklą.Visuomenės sveikata- tai mokslas, kuris siekia organizuotomis visuomenės pastangomis išvengti ligų, prailginti gyvenimo kokybę ir sustiprinti fiz.ir psich.sveikatą. Socialinė medicina-(SM) nagrinėja profesinio, privataus gyvenimo aspektus, patirtą ir nepatirtą aplinką. Šiuo aspektu SM naudoja ir įtraukia visus medicinos pagalbos lygius, t.y: 1) ligų profilaktika, 2) stebėjimas, 3) padėties įvertinimas LT, lyginant su kt.šalimis, 4) reabilitacija, 5)slauga. Pagrindinės SM disciplinos:1.epidemiologija, 2. biostatistika, 3.aplinkos sveikata, 4.sveikatos elgsena, 5. sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo aspektai: a)žalingų ypročių atsikratymas, b)sveika mityba, c)fizinis aktyvumas, d)asmens higiena, e)grūdinimasis, f)sveikatos aplinka. SM siejasi su : 1.bendrąja med, 2.darbo med, 3.sporto med, 4.aplinkos med, 5.higiena, 6.sveik.tarnybom; 7.jurisprudencija; 8.teise, įstatymais; 9.vadyba ir administrav; 10.sociologija ir socialinis darbas; 11.pedagogika; 12.psichologija; 13.etika; 14.ekonomika. SM raida: Soc medicinos ir SvApsOrg-mo, kaip mokslo ir mokymo disciplinos, raida LT glaudžiai siejasi su VU (įkurtu 1579m) ir jo MF (įkurtu) 1781m).1805m įsteigta Vilniaus Medicinos draugija. 1832m caro NikolajausI įsakymu VU buvo uždarytas.1919m buvo įsteigtas Sveikatos Apsaugosliaudies komisariatas, kurio komisaru buvo paskirtas P.Avižonis.Sudarytas soc medicinos skyrius rūpnosi asmenine, butų ir pramonės įmonių sanitarine priežiūra, skiriamas demesys kovai su paplitusiom dėmėtosios ir vidurių šiltinės epidemijomis. 1919m 04-05 mėn lenkų legionieriai užgrobė Vilnių ir Vil kraštą. 1944m Vilniaus ir Kauno Universitetų MF-uose pradedama dėstyti SvAPsOrg-mo disciplina, o tais pačiais metais VUMF įsteigiama SvApsOrg-moKatedra, kuriai vadovavo V.Micelmacheris, Tarpukario LT svarbiausias medicinos studijų ir mokslo centras buvo VytDidžUniversiteto MF. 2kl. Lietuvos sveikatos priežiūros politika ir strategija. Sveikatos sistema: 1. sveikatos sektorius: a). asmens sveikatos priežiūra; b). visuomenės sveikatos priežiūra. 2.Lietuvos visuomeninės veiklos sektoriai ir jų atsakomybė sveikatai (ekonomika, švietimas ir kt.). Sveikatos sistemos funkcionavimas: a) objektyvi informacija (pvz, kiek uždirba gydytojas, informatikas) b) profesionalūs darbuotojai/komanda (labai svarbu vyr. gydytojas, ekonomistas, vyr. slaugytoja) c. resursai. d. veiksmų koordinacija (pvz, kiek turim lovadienių, įskaičiuojant dezinfekciją, ligonio ankstesnį išvykimą ar vėlesnį atvykimą– taip apskaičiuojama kiek kokių skyrių reikėtų toje ligoninėje). Efektyvumo įgyvendinimas: sveikatos rodikliai: a) rizikos faktoriai (pvz, kiek pas mus, o kiek kitur yra rūkančių, vartojančių alkoholį). b) vidutinė gyvenimo trukmė. c) mirtingumas (pvz, nuo sėklidžių navikų pas mus mirtingumas 2-3k didesnis). d) sergamumas. e) invalidumas. Sveikatos sistema: a. kaštai + korektiškumas (kiek iš biudžeto skiriama sveikatos apsaugai: Lt apie 4% b) prieinamumas (kad prieinamumas nepriklausytų nuo gyvenamosios vietos. c) gyventojų. Socialiniai ekonominiai rodikliai: a. netolygumo apimti. b. teisumas (visi turi teisę į sveikatos apsaugą). c. kitų sektorių atsakomybė sveikatai. Svarbu žinoti sveikatos politikos principus: a. sveikatos priežiūra yra sveikatos sistemos dalis. b. vadybininkas yra tiesioginis sveikatos politikos vykdytojas. c priimtinumas (t.y. siekti draudiminės medicinos, tada sąlygos bus priimtinos ir ligoniams, ir gydytojams, ir visuomenei); d.prieinamumas (t.y.kadangi mokami vienodi mokesčiai, tai ir kaimo ir miesto žmonės turi vienodą teisę gauti vienodai profesionalę kvalifikuotą medicinos pagalbą) ;e.tinkamumas; f.visapusiškumas; g.laisvas pasirinkimas. Strategija: yra problema  turim kažkokį kiekį išteklių  galime padaryti konkrečius veiksmus. Sveikatos problemų sprendimo principinės strategijos: a) ligų diagnostika ir gydymas. b) ligų priežasčių šalinimas (reikia pasirūpinti ir tų žmonių sveikata, kurie neateina pas gydytoją, pvz, tbc profilaktika – reikia gydyti kalinius);c).visuomenės ir asmeninės sveikatos stiprinimas:1.asmens sveikatos stiprinimas; 2.ligų profilaktika; 3.aplinkos apsauga; 4.pirminės sveikatos priežiūros vystymas; 5.pirminės sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos veiklos integravimas; d.visiems prieinama aukštos kokybės medicinos pagalba (Pvz: atsisakyti pasenusio požiūrio, kad medicinos pagalba gali būti labai gera ir pigi vienu metų;1.gydymo įstaigų planavimo, valdymo ir finansavimo decentralizavimas ir veiklos vystymas apskričių bei savivaldybių ribose ( t.y., kad nebūtų centrinio finansavimo iš kur turėtų plaukti pinigai, kiekviena savivaldybė turėtų pati save išlaikyti, pati sau uždirbti ir iš tų pinigų mokėti algas);2. personalo rengimo universitetinėse klinikose reforma (t.y. vyriausias gydytojas– medikas, o ne valdininkas; slaugos, reabilitologų, visuomenės sveikatos specialistų rengimas, “gydytojai ligoninėje šeimininkai, o ne svečiai”); 3.medicinos įstaigų ekonominis racionalizavimas ir koordinavimas (t.y. mokėti įstaigai už kiekvieną konsultaciją, gydytą liginį, prirašytą ligonį, tada yra stimulas vesti atliekamų darbo apskaitą); 4.aukštų technologijų medicinos įrangos įdiegimas. 3kl.Strateginis planavimas Lietuvos sveikatos priežiūros reformai. Nacionalinės sveikatos koncepcijos dokumento struktūrinė sandara:1.Politinės bei socialinės prielaidos 2.Tarptautinė įtaka 3.Sveikatos sistemos, ne vien medicinos pagalbos sektoriaus vystymas: a)prioritetas sveikatai b)prioritetas ligų profilaktikai c)visuomenės sveikatos vystymas 4.Sveikatos priežiūros sektoriaus restruktūrizacija 5.Sveikatos priežiūros specialistų reforma 6.Sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo reforma 7.Sveikatos ir medicinos mokslo vystymas. Planuojant Lietuvos sveikatos priežiūros reformą yra atsižvelgiama į tokius prioritetus: 1.Stiprinti socialinę atsakomybę už savo sveikatą ir visuomeniniame ir individualiame lygyje: vengiama pakenkti žmonių sveikatai, saugoma aplinka bei garantuojamas optimalus išteklių panaudojimas. 2.Didinti investicijas į sveikatos sistemą. 3. Plėsti bendradarbiavimą sveikatos sistemos srityje. 4.Didinti visuomenės ir individo galimybes. 5.Garantuoti sveikatos sistemos infrastruktūrą: turi būti sukurti vietiniai, nacionaliniai ir globaliniai sveikatos sistemos finansavimo mechanizmai. Lietuvos sveikatos programos bendrieji tikslai:1.Gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas 2.Sveikatos santykių teisumas. 3.Gyvenimo kokybės gerinimas. Specialieji tikslai:1.Širdies – kraujagyslių ligos 2.Onkologinės ligos 3.Nelaimingi atsitikimai ir traumos 4.Psichikos ligos 5.Užkrečiamos ligos (AIDS, TBC, lytiškai plintančių ligų ir kt.) 6.Burnos sveikata 7.Diabetas 8.Kitos visuomenės sveikatos programos (alkoholio, tabako, narkotikų, mitybos, aplinkos kokybės, darbų saugos, motinos ir vaiko, sveikatos ugdymo ir kt.) Sveikatos reforma siekiama:1.Orientuotis į sveikatą 2.Įvedamos naujos sveikatos profesionalų specialybės: a)šeimos medicina/BPG; b)visuomenės sveikata; c)slauga. 3.Naikinamas specifinis pediatrų rengimas, specialybė įgyjama rezidentūros programose, koncentruojama brangi specializuota medicinos pagalba. 4.Įvesti komandinį darbą, kuriame visos sveikatos profesijos yra vienodai svarbios. 5.Išplėsti ambulatorinę grandį, t.y. šeimos medicinos/BPG institucijos sukūrimas. 6.Valdymo decentralizacija – mišrus modelis, t.y. valstybės reguliuojamos, privačios bei labdaringos medicinos praktikos derinys. Tai reikštų iš principo naujo vadybinio modelio vystymą, sudarantį sąlygas ne tik iniciatyvoms reikštis, bet ir aiškiai nusakantį sveikatinimo proceso dalyvių teises, pareigas, atsakomybę bei atskaitomybę nacionalinės sveikatos sistemos struktūrose. 7.Atsisakoma biudžetinio finansavimo ir kuriamas draudiminės medicinos modelis: a)privalomasis sveikatos draudimas; b)privatus (papildomas) sveikatos draudimas. Privati medicinos praktika apmokama tiesiogiai ir remiasi principu: a)pinigai paskui ligonį; b)apmokama už rezultatą. Infrastruktūros vystymui diegiamas investicinis/programinis finansavimas. 4 kl. Tarpsektorinis bendradarbiavimas sveikatos srityje. Sveikatą lemia:a)Gyvensena 50 %, b)Genetinis pagrindas 20 %. c) Aplinka 20 % d Medicinos pagalba 10proc. Sveikata priklauso ne tik nuo sveikatos apsaugos rodo toks pav: mirtis dėl transporto traumų yra viena pagrindinių mirties priežasčių tarp darbingo amžiau žmonių. Tobulinant sveikatos priežiūrą, galima pagerinti traumų gydymą, tačiau norint šios problemos išvengti, susiduriama su daug nemedicininių sričių: kelių planavimo, mašinų techninio aptarnavimo, policijos darbu ir t.t. Taigi sveikatos saugojimui ir gerinimui yra reikalingas daugelio sektorių bendradarbiavimas. Tai lemia du principai: 1) Sveikata tai ne vien ligos ar negalios nebuvimas, tai fizinės, psichinės ir socialinės gerovės visuma. 2) Sveikatos siekimas nėra vien sveikatos sektoriaus atsakomybė kiti sektoriai (žemės ūkio, gyvulininkystės, maisto pramonės, švietimo, visuomenės politikos, ryšių) taip pat turi įtakos sveikatai. 5.kl. Sveikatos sistemos reforma Lietuvoje. Lietuvoje sveikatos priežiūros reforma vyksta apie 15 metų. 1991 m gegužės mėn. patvirtintas socialinio draudimo įstatymas, idiegta valstybinė socialinio draudimo valdyba– SODRA su vietos padaliniais kiekvienoje savivaldybėje . 1991m spalis– LR seimas patvirtino nacionalinę sveikatos koncepciją. 1991m valstybinio sveikatos priežiūros administravimo decentralizavimas. 1992m LR vyriausybės nutarimu įkurta valstybinė ligonių kasa t.y. pirmieji žingsniai draudiminę mediciną. 1994m liepa – sveikatos sistemos įstatymas, sudaręs teisinį pagrindą sveikatos priežiūros politikai ir apibrėžęs valstybinio valdymo subjektų vaidmenį. 1995 gruodis– parengta I –nė sveikatos priežiūros strategija “Lietuva. Pirminė sveikatos priežiūros reforma”. 1996 vasaris – parengti sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo draudimo sąlygomis principai. 1996 gegužė– patvirtintas sveikatos draudimo įstatymas, skelbiantis nuo 1997 sausio 1d sveikatos priežiūros finansavimo reformos pradžią, t.y. visi LR gyventojai turi būti apdrausti, o sveikatos draudimo lėšos kaupiamos sveikatos draudimo įmokų ir valstybės įmokų pagrindu. Kiekvienoje apskrityje turi būti įkurti regioniniai VLK padaliniai vadinami teritorinėm ligonių kasom . Už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turi būti mokama pagal TLK. 1996 birželis – sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. 1996m spalis – priimtas pacientų teises ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.1997m iš dalies pradėtas įgyvendinti privalomas sveikatos draudimas. 1997 spalį – visos šalies visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos pradėtos finansuoti sutarčių pagrindu pagal prisirašiusiųjų gyventojų skaičių ir už suteiktų paslaugų skaičių. 1998 m patvirtinta Lietuvos sveikatos programa. 1998 vasarą > nei 80% gyventojų prisirašė prie I-nės sveikatos priežiūros įstaigų. Siekiama: 1) Diegti aktyvią sveikatos priežiūros politiką. 2). Restruktūrizuoti sveikatos priežiūros paslaugas taip, kad jos būtų orientuotos į pirminės sveikatos priežiūros plėtrą . a)ambulatorinėmis paslaugomis; b) socialine priežiūra. 3) Didinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų produktyvumą bei jų orientavimąsį į pacientų poreikius, diegiant sveikatos draudimo schemą. Sveikatos priežiūros sistemos uždaviniai. 1.Gerinti gyventojų sveikatingumo rodiklius, įgyvendinant specialius šios programos tikslus (kokius?) . 2. Gerinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir jose teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą. 3. Didinti teikiamų paslaugų asortimentą, sukurti nacionalinius standartus, periodiškai akredituoti šias įstaigas. 4. Įgyvendinti valstybines bei savivaldybių sveikatos priežiūros programas. 5. Įgyvendinti I-nę asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros reformą. 6. Mokyti bei kelti kvalifikaciją sveikatos priežiūros darbuotojų. Liublijanos chartija apie sveikatos reformas Europoje: Reformos valdymo principai: Sveikatos apsaugos politikos rengimas ir vystymas: Pagal “Sveikata visiems” politiką; Mokslo duomenimis pagrįsta politika; Vyriausybė tariasi su visuomene. Įsiklausyti į piliečių nuomonę ir pasirinkimą: Piliečių nuomonė lemia SA tarnybų vystymą; Pasirinkimo teisė ir kitos teisės tik su gera informacija. Reorganizuoti medicinos pagalbos teikimo sistemą; Žmogiškųjų resursų naudojimas: Personalo kvalifikacija; Personalo motyvacija darbui, kokybės, kainos efektyvumo ir galutinio rezultato problemos . Valdymo mechanizmo tobulinimas. Mokymas, remiantis patirtimi. 6kl. Sveikatos sistemos reformos strategijos Lietuvoje. Lietuvos sveikatos apsaugos reforma remiasi “Liublianos chartija dėl sveikatos apsaugos reformų Europoje“ (1996m. birželio 18d.). Pagal šią chartiją Lietuvos sveikatos apsaugos sistema turėtų: Remtis etinėmis vertybėmis; (SAR t.b. grindžiamos žmogaus orumo, teisingumo, solidarumo ir profesinės etikos principais); Siekti sveikatos gerėjimo (jei daroma reforma tai tik tam kad sveikata būtų pagerinta); Tenkinti gyventojų poreikius (reformos turi garantuoti, kad piliešių nuomonė ir pasirinkimas būtų lemiami organizuojant ir lemiant sv.priežiūrą); Gerinti kokybę ( visos SAR turi aiškų tikslą ir strategiją – nuolat gerinti sveikatos priežiūrą); Remtis patikima finansavimo sistema (finansavimas turi garantuoti, jog būtinoji pagalba bžtų teikiama visiems piliečiams, o priežiūra – visiems vienodai prieinama); Orientuotis į pirminę sveikatos priežiūrą.Liublianos chartija nustatė ir pagrindiniu reformos valdymo (valdymo reformos) principus: Sveikatos apsaugos politikos rengimas ir vystymas: Įsiklausyti į piliečių nuomonę ir pasirinkimą. Reorganizuoti medicinos pagalbos teikimo sistemą. Žmogiškųjų resursų naudojimas: Personalo kvalifikacija; Personalo motyvacija darbui, kokybės, kainos efektyvumo ir galutinio rezultato problemos. Valdymo mechanizmo tobulinimas: Mokytis, remiantis patirtimi; būtina skatinti keitimąsį nacionaline bei tarptautine patirtimi; reikia remtis gerai patikrintomis žiniomis apie SAR, įvertinti kultūrinius nacionalinius sveikatos priežiūros ypatumus. Sveikatos reformos tikslai: Aktyvi visuomenės sveikatos politika: Gyventojų atsakomybės už sveikatą ugdymas; Gyventojų dalyvavimas priimant sprendimus. Sveikatos paslaugų kokybė ir efektyvumas, restruktūrizuojant paslaugų teikimą: Pirminė sveikatos priežiūra Stacionarų pertvarka; Finansavimas Farmacija Valdymo decentralizavimas. Sveikatos reformos uždaviniai: Artimieji (Įstatymdavystė, Valdymo decentralizavimas, Resursų racionalizavimas, Personalo kvalifikacija, Visuomenės sveikatos programos). Tolimieji: (Sveikatos rodiklių gerinimas per valstybės ir savivaldybių programų įgyvendinimą, Veikianti kokybės kontrolės sistema, PSP įgyvendinimas, Sveikatos finansavimo tobulinimas, Moderni valdymo ir vadybos mokymo sistema). Sveikatos apsaugos reformos žingsniai: 1991 Nacionalinė sveikatos koncepcija; 1991 Valdymo decentralizacija; Savivaldybėms ligoninės, poliklinikos; Med. Technika, vaistų tiekimas; Spec. ligoninės panaikintos; 1992 Finansavimo reforma; Sutartys savivaldybės – respublikinės ligoninės; Finansavimas per ligonių kasas; 1992 Specialistų rengimo reforma. 7kl. Pagrindiniai sveikatos sistemą reglamentuojantys įstatymai. Iš viso yra apie 30 sveikatos teisės įstatymų: Konstitucija 53 straipsnis:Valstybė rūpinasi žmogaus sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir sportą. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. 1. Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija. 2. Sveikatos sistemos įstatymas (1994). 3. Kiti:a) Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymai: Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės; Profesinės sveikatos priežiūros; Ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatai padarytą žalą; Alkoholio kontrolės; Tabako kontrolės; Maisto; Nuodingų medžiagų kontrolės. b) Farmacinės veiklos įstatymai: Farmacinės veiklos; Vaistų ir vaistinių; Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės; Prekursorių kontrolės. c) Asmens teisių gynimo įstatymai: Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo; Biomedicininių tyrimų etikos; Audinių ir organų donorystės ir transplantacijos; Žmogaus terminalinių būklių ir mirties fakto registravimo įstatymas; d)Įstatymai, susiję su sveikatos apsauga: Žmonių saugos darbe; Aplinkos apsaugos; Kūno kultūros ir sporto; Invalidų integracijos. e)Asmens sveikatos priežiūros įstatymai: Sveikatos priežiūros įstaigų; Sveikatos draudimo; Psichinės sveikatos; Stomatologinės pagalbos; Narkologinės priežiūros; Kraujo donorystės. f) Medicinos specialistų įstatymai: Gydytojo medicinos praktikos; Slaugos praktikos. g) Įstatymai, susiję su sveikatos apsauga: Žmonių saugos darbe; Aplinkos apsaugos; Kūno kultūros ir sporto; Invalidų integracijos; Priimti įstatymai. 8kl. Lietuvos sveikatos programa ir jos vykdymas. Bendrieji tikslai: Gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas; Sveikatos santykių teisumas; Gyvenimo kokybės pagerinimas. Specialieji tikslai: Širdies-kraujagyslių ligos; Onkologinės ligos; Nelaimingi atsitikimai ir traumos; Psichikos ligos; Užkrečiamos ligos (AIDS, TBC, lytiškai plintančių ligų, kt.); Burnos sveikata; Diabetas; Kt. visuomenės sveikatos programos (alkoholio, tabako, narkotikų, mitybos, aplinkos kokybės, darbų saugos, motinos ir vaiko, sveikatos ugdymo ir kt.). Pagrindiniai Lietuvos sveikatos programos tikslai: 1) a) Gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas: Iki 2010 m. mažinti gyventojų mirtingumą ir ilginti vidutinę gyvenimo trukmę, mažinant mirtingumą nuo pagrindinių priežasčių, t.y. nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų,širdies bei kraujagyslių ligų, piktybinių navikų, prailginti Lietuvos gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę iki 73 metų. b) Kūdikių mirtingumo sumažinimas: tikslas- Iki 2010 m. sumažinti kūdikių mirtingumą 30 proc. 2) Sveikatos santykių teisumas. (kiekvienas asmuo, siekdamas kuo aukštesnio savo sveikatos lygio, nepažeistų tokių pačių kito asmens teisių arba nesiektų šios teisės kito asmens ar visuomenės sąskaita. Todėl sveikatos santykių teisumas yra susijęs su lygiomis galimybėmis siekti sveikatos ir su maksimaliu skirtumų tarp jos siekiančiųjų sumažinimu.) 3) Gyvenimo kokybės pagerinimas. (ugdyti sąmoningą visuomenės požiūrį į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą kaip pagrindinę socialiai visaverčio gyvenimo sąlygą. Širdies ir kraujagyslių ligos- Iki 2010 m. sumažinti jaunesnių nei 65 m.žmonių mirtingumą nuo išeminės širdies ligos ir insulto 15 proc; Iki 2010 m. sumažinti 65-74 m.žmonių mirtingumą nuo išeminės širdies ligos ir insulto 10 proc. Onkologinės ligos- Iki 2010 m. sumažinti mirtingumų nuo krūties vėžio 15 proc; Iki 2010 m. sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu 15 proc; Iki 2010 m. sumažinti vyrų mirtingumo nuo plaučių vėžio 15 proc; Iki 2010 m. sumažinti piktybinių navikų užleistumą 20 proc. Nelaimingi atsitikimai ir traumos –Iki 2010 m. sumažinti traumatizmo atvejų, invalidumo ir mirtingumo dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių 30 proc. Psichikos ligos ir savižudybės- Iki 2005 m. stabilizuoti ligotumą psichikos ligomis. Iki 2010 m. sumažinti savižudybių kiekį iki vidutinių Europos šalių rodiklių, t.y. iki 25 iš 100 000 gyventojų. Iki 2010 m. sumažinti sergamumą alkoholinėmis psichozėmis iki 10 iš 100 000 gyventojų. Užkrečiamosios ligos - 2005 m. stabilizuoti sergamumą TB, t.y. neleisti sergamumui šia liga pasiekti epidemijos slenksčio - 100 iš 100 000 gyventojų. Iki 2010 sumažinti sergamumą TB 30 proc. Išaiškinti 70 proc. naujai susirgusiųjų TB ir 85 proc. jų pagydyti. Lytiniu keliu plintančios ligos- Iki 2010 m. realų sergamumą sifiliu sumažinti iki 25 iš 100 000 gyventojų; Iki 2010 m. realų sergamumą gonorėja sumažinti iki 40 iš 100 000 gyventojų; Iki 2010 m. sustabdyti AIDS plitimą. Likti mažo ŽIV/AIDS paplitimo šalimi. Imunoprofilaktika - Iki 2010 metų pasiekti, kad nebūtų mirties atvejų nuo užkrečiamųjų ligų, valdomų specifinės profilaktikos priemonėmis; Iki 2010 metų likviduoti vietinės kilmės poliomielitą, difteriją, sumažinti sergamumą tymais iki 1 atvejo 100 000 gyventojų, išvengti įgimto raudonukės sindromo ir epideminio parotito atvejų. 2010 m. didinti imunizavimo mastus prieš užkrečiamąsias ligas pagal Lietuvos skiepų kalendorių (iki 97-98 proc.). Burnos sveikata- Iki 2010 m. 10 proc. sumažinti burnos ertmės ligų paplitimą ir 15 proc. -ėduonies intensyvumą visose gyventojų grupėse; Iki 2005 m. sukurti ir įgyvendinti burnos ertmės ligų profilaktikos projektus įvairioms gyventojų grupėms. Diabetas- Iki 2010 m.:sumažinti 30 proc. naujų aklumo atvejų dėl CD; sumažinti 30 proc.žmonių skaičių, kuriems dėl CD išsivysto paskutinė inkstų nepakankamumo stadija; sumažinti 30 proc.žmonių skaičių, kuriems dėl diabetinės gangrenos atliekamos galūnių amputacijos; vykdant intensyvias programas, gerokai pagerinti slaptų angliavandenių apykaitos sutrikimų formos išaiškinimą. Tabako vartojimo sumažinimas: Iki 2005 m. sumažinti vyrų rūkymo paplitimą 5 proc. ir stabilizuoti moterų rūkymo plitimą. Iki 2010 m. vyrų ir moterų rūkymo paplitimą sumažinti 10 proc. Iki 2010 m. sumažinti vaikų ir paauglių rūkymą 10 proc. Alkoholio vartojimo mažinimas- Iki 2010 m. sumažinti alkoholio vartojimą 25 proc. Narkotikų vartojimo profilaktika- Iki 2010 m. sumažinti narkotikų paklausą 70 proc. Iki 2010 m. sumažinti narkotikų pasiūlą 80 proc. Sveika mityba- Iki 2010 m. sumažinti energijos, gaunamos riebalų sąskaita, dalį iki 30 proc., bei energijos, gaunamos iš sočiųjų riebiųjų rūgščių, dalį iki 14 proc. Užtikrinti maisto saugumą. Tinkama sveikatos priežiūra- Iki 2010 m. sumažinti sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumus tarp skirtingų socialinių-ekonominių gyventojų grupių 25 proc. 9kl. Sveikatos ekonomikos sąvokos ir problemos. Sveikatos ekonomikos 3 aspektai :vartotojas, pacientas neturi pakankamai žinių, kad tinkamai pasirinktų sveikatos priežiūros rūšį, todėl už jį tai sprendžia gydytojas; socialinės sveikatos priežiūros sistemos vartotojas už suteiktą paslaugą tiesiogiai nemoka, todėl egzistuoja tendencija vartoti daugiau negu reikia; sveikatos priežiūros teikiama nauda neapsiribuoja konkrečiu pacientu (Pvz.: kuo daugiau vakcinuota žmonių, tuo saugesnė visuomenė). Sveikatos ekonomikos pagrindiniai uždavinys - sveikatos priežiūros finansavimo, išteklių paskirstymo lygybės, ekonominio efektyvumo bei kaštų mažinimo priemonių analizė. 10kl. Sveikatos priežūros draudimas, finansavimo šaltiniai LT. Reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas, priimtas 1996m. (redaguotas 2002m.) Jis nustato sveikatos draudimo rūšis, privalomojo sveikatos draudimo sistemą, papildomo sveikatos draudimo pagrindus ir kt. Sv. draudimo rūšys: 1)privalomasis; 2)papildomasis (savanoriškas). Privalomasis sv. draudimas –valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytomis sąlygomis garantuojanti privalomuoju sv draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sv. priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Papildomasis (savanoriškasis) sv. draudimas – šio draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlyginamos pagal šias sutartis po draudiminio įvykio. Savanoriškasis sv. draudimas grindžiamas draudėjo ir draudiko sutartimis, kurių sudarymo ir vykdymo taisykles nustato Vyriausybė. Šio draudimo lėšas sudaro savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų piniginės įmokos šį sv. draudimą vykdančioms draudimo įmonėms. Valstybės lėšomis draudžiami asmenys: 1)LR piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys LR; 2)laikinai LR gyvenantys užsieniečiai, jeigu jie dirba teisėtai, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai; 3)asmenys, gaunantys LR įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją; 4)darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje; 5)moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 d. (suėjus 28 nėšt. sav. ir >) iki gimdymo ir 56 d. po gimdymo; 6)vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8m., taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų; 7)asmenys iki 18m.; 8)LR bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesn. ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat LR piliečiai, studijuojantys ES valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose; 9)asmenys, gaunantys valstybės soc. pašalpą; 10)asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais; 11)valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų mokyklų studentai ir kt. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos: 1)Privalomojo sveikatos draudimo taryba; 2)Valstybinė ligonių kasa prie Sv. ap. ministerijos; 3)teritorinės ligonių kasos. Įskaita- 1)Draudžiamuosius privalomuoju sv. draudimu registruoja ir jų įskaitą tvarko teritorinės ligonių kasos, Valstybinės ligonių kasos nustatyta tvarka. (registrą tvarko Valstybinė ligonių kasa); 2)išduodami privalomojo sv. draudimo pažymėjimai. Iš privalomojo sv. draudimo fondo biudžeto apmokamos šios sv. priežiūros paslaugos: 1)Pirminės, antrinės, tretinės sv. paslaugos: 2)prevencinė med. pagalba (informacinis švietimas; profilaktiniai patikrinimai); 3)med. pagalba; 4)med. reabilitac.; 5)slauga; 6)kt. socialinės paslaugos; 6)asmens sveikatos ekspertizė (nedarbingumo; patologoanatominis tyrimas); 7)Galūnių, sąn., organų protezavimo išlaidos; 8)Įstatymų nustatyta tvarka vaistų ir med. pagalbos priemonių kompensavimas; 9)valstybės parama ortopedijos priemonėms įsigyti. Privalomojo sv. draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sv. draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Biudžeto projektą ir vykdymo metinę apyskaitą rengia Valstybinė ligonių kasa, kurią Sv. apsaugos ministerija (kartu su Privalomojo sv. draudimo tarybos išvada) pateikia svarstyti Vyriausybei (tvirtina Seimas). Privalomojo sv. draudimo įmokas (įstatymo nustatyto dydžio) moka valstybė, darbdaviai ar patys besidraudžiantys. Privalomojo sv. draudimo fondo biudžeto pajamos sudaro: 1)apdraustųjų privalom. sv. draudimo įmokos bei už juos mokamos įmokos; 2)valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis; 3)institucijų, vykdančių privalomąjį sv. draudimą, veiklos pajamos; 4)papildomi valstybės biudžeto asignavimai; 5)savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos; 6)valstybės biudžeto asignavimai ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti ir kt. Taigi be visuomeninio finansavimo (susidedančio iš valstybinio ir socialinio draudimo fondo), sv. sektorius yra finansuojamas ir gyventojams mokant tiesiogiai. Privalom. sv. draudimo fondo biudžetui stabilizuoti numatomas rezervas, skirtas laikinam pajamų trūkumui ar nenumatytoms išlaidoms padengti. (ne >kaip 10 proc metinės biudžeto pajamų sumos). Institucijų, vykdančių privalom. sv. draudimą, pagrind. funkc.: 1.Privalom sv. draudimo taryba: 1)Svarsto prival. sv. draudimo uždavinius; 2)teikia siūlymus Sv. apsaugos ministerijai dėl teikiamų sv. priežiūros paslaugų sąrašo; 3)teikia išvadą dėl fondo biudžeto projekto ir jo vykdymo metinės apyskaitos; 4)teikia siūlymus dėl prival. sv. draudimą reglamentuoj. aktų. 2.Valstybinė ligonių kasa (už veiklą atsiskaito Sv. apsaug. ministerijai): 1)Rengia Prival. sv. draudimo fondo biudžeto projektą ir vykdymo metinę apyskaitą; 2)sudaro biudžeto lėšų rezervą; 3)tvarko apdraustųjų registrą; 4)prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą; 5)atlieka jų auditą ir kt. 3.Teritorinės ligonių kasos: 1)sudaro sutartis su sv. priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas sv. priežiūros paslaugas, išduotus vaistus bei med. pagalbos priemones; 2)tvarko draudžiamųjų prival. sv. draudimu įskaitą; 3)kontroliuoja sv. priežiūros paslaugų kiekį ir kokybę, ar teisingai išrašomi vaistai, išduodamos med.pagalbos priemonės. Neapdraustiesiems privalom. sv. draudimu užtikrinama tik būtinoji med. pagalba. Už kitas paslaugas tokie asmenys privalo mokėti sv. aps. ministerijos nustatytomis kainomis. 11kl. Sv. priežiūros paslaugų apmokėjimas LT. Galimi apmokėjimo šaltiniai: 1.Privalomojo sv. draudimo fodo biudžeto lėšos (apmokama asmenims, apdraustiesiems privalomuoju sv. draudimu); 2.Papildomasis (savanoriškasis) sv. draudimas (asmenims, sudariusiems sutartis su draudimo įstaiga ir atitinkant tos sutarties sąlygas); 3.Darbdavys; 4.Pats fizinis ar juridinis asmuo; 5.Iš lėšų, skirtų tam tikroms įstaigoms išlaikyti (pvz, krašto apsaugos, vidaus reikalų aukštesniosiom ar aukštosioms mokykloms). Iš privalomojo sv. draudimo fondo biudžeto apmokamos šios sv. priežiūros paslaugos: 1)Pirminės, antrinės, tretinės sv. paslaugos: 2)prevencinė med. pagalba (informacinis švietimas; profilaktiniai patikrinimai); 3)med. pagalba; 4)med. reabilitac.; 5)slauga; 6)kt. socialinės paslaugos; 6)asmens sveikatos ekspertizė (nedarbingumo; patologoanatominis tyrimas); 7)Galūnių, sąn., organų protezavimo išlaidos; 8)Įstatymų nustatyta tvarka vaistų ir med. pagalbos priemonių kompensavimas; 9)valstybės parama ortopedijos priemonėms įsigyti. Neapdraustiesiems privalom. sv. draudimu užtikrinama tik būtinoji med. pagalba. Už kitas paslaugas tokie asmenys privalo mokėti sv. aps. ministerijos nustatytomis kainomis patys ar už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Profilaktinių sv. tikrinimų apmokėjimo tvarka. (Profilakt. sv. tikrinimus reglamentuoja Sv. apsaugos ministro 2000 gegužės 31d. įsakymas Nr.301.).1.Pirminės ar antrinės sv. priežiūros paslaugos, atliekant profilakt patikr. (pvz., nėščiųjų ir motinų iki vaikui sukaks 1m.; vaikų ir paauglių; stojančių į profesinio mokymo mokyklas, sportuojančių asmenų, neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės ir kt.) apdraustiesiems prival. sv. draud. apmokamos iš Prival. sv. draudimo fondo biudžeto lėšų; 2.Stojantiems į krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas apmokama iš lėšų, skirtų šioms įstaigoms išlaikyti; 3.Pirminės ar antrinės sv. priežiūros paslaugos, atliekant profilakt patikr., norint įsigyti šaunamąjį ginklą, vairuotojams mėgėjams, aviatoriams mėgėjams, vykstant į užsienį, apmoka pats asmuo arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys; 4.Įsidarbinat, apdraustiesiems apmokama iš Privalomojo sv. draudimo fondo biudžeto lėšų; 5.Įsidarbinant, kur bus dirbama kenksmingomis sveikatai sąlygomis, už sv priežiūros paslaugas apmoka darbdavys. Taip pat iš darbdavio lėšų apmokamos ir periodinių (kai reikalinga darbo veiklos metu) sv. tikrinimų išlaidos; 6.Jei asmuo tuo pačiu metu kreipiasi dėl kelių profilakt tikrinimų, tai moka tik už vieną, daugiau kainuojantį sv. tikrinimą. Paslaugų bazines kainas sudaro Sv. apsaugos ministerija (patvirtina Sv. apsaugos ministras), įvertinus Valstybinės ligonių kasos prie Sv. aps. ministerijos ir Privalom. sv. draudimo tarybos nuomones. 12kl. Socialinė gerontologija. Reabilitacija. Tai visuomeninė disciplina, atskira gerontologijos šaka, kuri nagrinėja demografines, socialines ir ekonomines visuomenės senėjimo problemas. Tiriamos sritys: socialinis psichologinis senėjimas. Senėjimas ir senatvė – kultūriniai, visuomeniniai ir istoriniai reiškiniai. Senėjimas ir senas žmogus suprantami kaip sąveika tarp individo ir Vyresnio amžiaus žmonių klasifikacija pagal PSO: Pagyvenę • 61-74 m. (vyrai). 55-74 m. (moterys). • Seni – 75-89 m. Ilgaamžiai > 90 m. Gyventojų senėjimo priežastys: gyventojų • Mirtingumo mažėjimas, Gimstamumo mažėjimas, Neigiamas migracijos saldo, Ankstesnė gyventojų amžiaus struktūra. • Sritys, kurias įtakoja gyventojų senėjimas: Namų ūkių ir šeimų susikūrimo bei iširimo ciklas. Reikalavimai pensijų sistemai. • Darbo rinka ir užimtumas. Pajamų ir santaupų pasiskirstymas bei vartojimas. • Švietimo sistema. Socialinė apsauga ir paslaugos. Sveikatos apsaugos paslaugos. Reikalavimai būstui, aplinkai, gyvenvietės infrastruktūrai, susisiekimui. Dazniausios senu žmonių biologines ir socialines problemos: • Regėjimo sutrikimai: apribota socialinė veikla– skaitymas, televizoriaus žiūrėjimas, vairavimas, siuvimas, valgio gaminimas ir kt. Pomėgiai; Nesaugi aplinka už namų ribų gali pastūmėti vengti išėjimo iš namų; Ryškėja netekties ir izoliacijos, nepasitikėjimo savimi jausmas. Klausos sutrikimai: keičiasi bendravimas su aplinkiniais žmonėmis; kitaip interpretuojamos žmonių emocijos kalbantis; dažnai gėdijamasi nešioti klausos aparatą. Skonio ir uoslės sutrikimai:didesnė apsinuodijimų maistu, nelaimingų buitinių atsitikimų tikimybė. Judėjimo atramos sistemos pakitimai: sunkiau judėti, apsitarnauti, atsiranda psichologinė griuvimų baimė, vengiama išeiti iš namų. Šlapimo nelaikymas: izoliacija, depresija, priklausomybė, stresas šeimai, draugams ir slaugytojams, institucionalizavimo rizika, padidėjusios finansinės išlaidos. Nervų sistemos sutrikimai: sulėtėja greitis, kuriuo nervų sistema perduoda informaciją ir siunčia signalus veikti, todėl kai kurie veiksmai užima daugiau laiko. • Savivokos mažėjimas ir asmenybės pokyčiai: • Apsunkinta socialinė ir psichologinė adaptacija. • jutimo sistemos veiklos pokyčiai. • Abstraktaus mąstymo praradimas. Didėjančios fizinės bei psichinės negalios ir savarankiškumo praradimo pojūtis. Pažinimo procesų pokyčiai: Silpnėja atmintis, 1. Sunkiau priimama nauja informacija. Nesugebama spręsti problemų. Pagrindinės socialinės adaptacijos kryptys: • Išsiaiškinti senų žmonių nusiteikimą tęsti aktyvią darbinę veiklą; Išsiaiškinti, ar sveikatos galimybės leidžia tęsti aktyvią darbinę veiklą; Mokyti naujos darbinės arba visuomeninės veiklos; Adaptuoti būsimus pensininkus veiklai namuose; Mokyti gyventi esant mažesnėms pajamoms, racionaliai ir ekonomiškai naudotis turimomis santaupomis; Padėti prisitaikyti gyventi vienam; Mokyti naudotis socialine apsauga, suteikti pilną informaciją apie įvairių institucijų teikiamas socialines paslaugas, kur jas galima gauti; Suteikti teisinių žinių. • 13.kl. Gyventoju sveikata charakterizuojantys faktoriai. Sveikata nulemiantys veiksniai. Gyv.sv.char.faktoriai- demografiniai rodikliai (naturalus gyventoju prieaugis, vidutine busimo gyvenimo trukme, mirtingumas, kudikiu mirtingumas, sergamumas). T.p. mirtingumo struktura pagal priezastis, sergamumas infekcinemis ir socialinemis ligomis, sveikatos prieziuros istekliai, sveikatos prieziuros islaidos vienam gyventojui per metus, BVP sveikatos prieziuros islaidu dailies veiklos nasumas. Sveikata nulemiantys veiksniai: 50 % gyvensena (rukymas, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas, mityba, narkomanija ir t.t.), 20 % genetinis pagrindas (lytis, amzius, konstitucija, paveldimumas sirgti t.t. ligoms iv.gyvenimo laikotarpiais ir t.t.), 20 % aplinka (oras, vanduo, dirva, klimatas, fauna, flora, kosminiai reskiniai ir t.t.), 10 % medicinos pagalba. 14. kl. Pirminė, antrinė, tretinė sveikatos priežiūra. LNSS įstaigos teikia asmens sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, vykdo farmacinę veiklą. Jos yra viešosios, biudžetinės ir privačios. Pirminė sveikatos priežiūra. PSP paslaugos yra prieinamos visiems LT gyventojams ir sprendžia pagrindines bendruomenės sveikatos problemas, teikdama vidaus ligų profilaktikos, gydymo, sveikatos išsaugojimo ir reabilitacijos paslaugas. Gerai funkcionuojanti PSP leidžia racionaliai naudoti lėšas, skiriamas sveikatos priežiūrai. BPG yra pagrindinis sveikatos priežiūros koordinatorius, nes turėdamas tęstinį ryšį su pacientais, BPG gerai žino paciento darbo ir namų socialinę, psichologinę bei fizinę aplinką, sveikatos būklės pablogėjimo provokuojančius faktorius, paciento elgesį ligai paūmėjus. Jis kaupia informaciją apie paciento sveikatos būklę, diagnostiką ir gydymą, atliktus įvairiuose sveikatos priežiūros lygiuose. Galiojantys teisės aktai nustato, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią PSP įstaigą bei šeimos gydytoją. PSP reformos tikslai: 1) didžiausią dėmesį skirti ne ligų gydymui, bet profilaktikai ir sveikatos išsaugojimui; 2) sveikatos paslaugas turi teikti ne pavieniai specialistai, o BPG ir slaugos personalas, dirbanrys komandoje; 3) trumpalaikį gydymą pakeisti ilgalaike asmenų priežiūra. PSP įstaigose teikiamos tokios paslaugos: 1) prevencinės paslaugos ( sveikatos tikrinimai, imunizacija, dispanserizacija, stomatologinės paslaugos, higienos kontrolė); 2) sveikatos ugdymas;3) ligų diagnozavimas ir jų gydymas;4) gydymo proceso koordinavimas visuose sveikatos priežiūros lygiuose. Pasiekimai:1) įkurtos savivaldybių gydytojų institucijos, bendruomenės sveikatos tarybos, sveikatos fondai; 2) atskirti pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros lygiai; 3) kuriamos darbo vietos BPG ir PSP specialistų komandos; 4) daugumoje savivaldybių įsteigti psichikos sveikatos centrai; 5) apylinkių ligoninės reorganizuotos į slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigas. PSP struktūra: A- Ambulatorinė: 1) BPG su slaugos specialistais; 2) gydytojų komanda ( pediatras, terapeutas, akuš-ginekologas, chirurgas); 3) pirminė psichikos sveikatos priežiūra ( psichiatrai, psichologai, soc.darbuotojai, psichikos sveikatos slaugytojai); 4) stomatologas; 5) greitosios med.pagalbos skyriai. B– Stacionarinė: palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės. PSP paslaugas teikia įstaigos, akredituotos pirminei sveikatos priežiūrai: med.punktai, ambulatorijos, poliklinikos, moterų konsultacijos, psichikos sveikatos centrai, BPG kabinetai. Pastaraisiais metais sparčiai didėja privačių PSP įstaigų, kuriose dirba vienas ar keli šeimos gydytojai. Privačios PSP įstaigos sudaro sutartis su ligonių kasomis, todėl už gydytojo paslaugas mokėti niereikia. PSP finansavimas: pirminės ambulatorinės ASP paslaugos apmokamos, jei jos suteiktos apdraustiems asmenims pagal ”BPG, stomatologo ir bendrosios praktikos slaugytojo” normas bei Psichikos sveikatos centrų nuostatus. Tam, kad būtų galima apskaičiuoti tikslią gydymo kainą, atlikti statistinę analizę, surinkti ekonominę informaciją, buvo sukurta Forma Nr. 025/a-LK (ambulatorinio gydymo apskaitos lapas). Ši forma padeda tiksliai apskaičiuoti kiekvieno gydytojo darbo krūvį per dieną ar mėnesį, racionaliai išdėstyti resursus gydymo įstaigose, sudaryti ataskaitas ligonių kasoms. Antrinė, tretinė sveikatos priežiūra. Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia savivaldybių, apskričių bei SAM pavaldžios sveikatos priežiūros įstaigos. Anrtinė sveikatos priežiūra skirstoma: 1) ambulatorinė ( gydytojai specialistai poliklinikoje); 2) stacionarinė. Tretinė asmens sveikatos priežiūra– SAM ir Universitetų: 1) ambulatorinė (apie 30 sričių specialistų konsultacinėse poliklinikose); 2) stacionaronė ( Universiteto ligoninės). 15. kl. Vaikų ir paauglių sveikatos priežiūra. Ambulatorinė vaikų sveikatos priežiūra. Poliklinika: Dispanserinio pobūdžio įstaiga; Veiklos principas– teritorinis apylinkiškumas; Poliklinikoje priimami sveiki ir sveikstantys, bei dėl ligos dispanserizuoti vaikai. Poliklinikos struktūra: Filtras su boksais bei izoliuotu įėjimu sergantiems vaikams; Registratūra; Apylinkės pediatrų kabinetai, sveiko vaiko kambarys; Gydytojų specialistų kabinetai; Laboratorijos, funkcinės diagnostikos, gydomosios fizinės kultūros ir kiti pagalbiniai kabinetai; Pieno mišinių kabinetai; Poliklinikos darbo kryptys: Profilaktinis darbas; Kvalifikuotos ir specializuotos pagalbos vaikams teikimas poliklinikoje ir namie: Ankstyva ligų diagnostika ir jų savalaikis kvalifikuotas ir specializuotas gydymas; Ambulatorinė pagalba sunkiai sergantiems ligoniams, jų siuntimas hospitalizacijai; Vaikų siuntimas į sanatorijas; Kompleksinis kūdikių mirtingumo, traumatizmo, racionalios mitybos, vaikų iš asocialių šeimų globos ir kt. aktualių problemų sprendimas. Apylinkės pediatras: priėmimas poliklinikoje (2,5 valandos); pagalba namie (3 valandos); sanitarinis švietimas; kitas organizacinis darbas apylinkėje (1 valanda). Patronažas: Organizuoja apylinkės pediatras; Vykdo slaugos personalas; Pirmą kartą kūdikis aplankomas per 3d. nuo išrašymo iš gimdymo skyriaus (neišnešioti – per pirmą parą); Pirmą mėnesį kūdikis slaugytojos lankomas ne rečiau kaip kartą/sav. (neišnešiotus lanko pediatras). Kreipiamas dėmesys į šeimos materialines, buitines, sanitarines sąlygas ir galimybę jas gerinti; įvertinama vaiko ir šeimos narių sveikatos būklė, žalingi įpročiai; motinai patariama vaiko priežiūros, mitybos, dienos režimo, grūdinimo, auklėjimo klausimais bei kontroliuojama, kaip ji vykdo nurodymus bei gydytojo paskyrimus; paaiškinama, kaip apsaugoti vaiką nuo ūminių infekcinių ligų, rachito ir t.t. Vykdomi periodiniai vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimai, naujagimius ir kūdikius tikrinama dažniau, nuo 6 mėn– kartą per 3mėn, o nuo 2 metų – kartą per metus. Tikrina apylinkės pediatras ar BPG, stomatologas. Vaikų sveikatos grupės: I sveikatos grupė – tai sveiki vaikai, nesergantys lėt. ligomis, neturintys defektų ir funkcinių sutrikimų, retai sergantys ūm. ligomis. Fizinė ir psichinė raida atitinka amžių. II sveikatos grupė– tai praktiškai sveiki vaikai su funkciniais organizmo sutrikimais, sumažėjusiu organizmo reaktyvumu, dažnai sergantys ūm. ligomis, mokiniai su fizinio išsivystymo nukrypimais, nesusijusiais su endokrininės sistemos ligomis, persirgę įvairias ligas, esą sveikimo periode. III sveikatos grupė– tai vaikai, sergantys lėt. kompensuotomis ligomis, turintys fizinių trūkumų, liekamųjų reiškinių po traumų. Gali normaliai prisitaikyti prie darbinės veiklos ir įprastų gyvenimo sąlygų. IV sveikatos grupė– tai vaikai, sergantys lėt. ligomis subkompensacijos stadijoje bei turį morfologinių sutrikimų, kurie apsunkina jų kasdieninę veiklą. V sveikatos grupė– tai sunkūs ligoniai dekompensacijos stadijoje. Tai I – II grupės invalidai, ligoniai, kuriems skiriamas lovos režimas. Pagalba sergantiems vaikams: Ambulatoriškai apylinkės pediatras teikia gydymo pagalbą poliklinikoje ir namie; Teikiama kuo skubiau, vaikas namuose lankomas be iškvietimų, kol visiškai pasveiksta; Vaikas hospitalizuojamas. Vaikų ligoninė. Specializuota pagalba vaikams: Teikiama vaikų poliklinikos specializuotos pagalbos skyriuje gydytojų specialistų; Pagal išankstinį užsirašymą bei pediatro siuntimus specialistas: priima vaikus poliklinikoje; teikia būtiną medicinos pagalbą ligoniams namie; atrenka ligonius dispanseriniam tikrinimui, numato sanacijos, profilaktikos priemones; paruošia ligoninius planinei hospitalizacijai. Profilaktiniai skiepijimai: Profilaktinių skiepijimų kabineto gydytojas atsakingas už: Skiepijimų apimties pilnumą; Imunobiologinių reakcijų ir profilaktinių skiepijimų savalaikiškumą ir kokybę; Neįprastų reakcijų į skiepijimą apskaitą ir analizę; Vaikų su iškreipta reakcija į vakcinaciją, dažnai ir ilgai sergančių, alergiškų vaikų rekonvalescentų dispanserizavimą, konsultavimą, gydymą, ruošimą imunizacijai; Skiepijimų planavimą, mėnesinių skiepijimo planų vykdymo kontrolę. Paauglių sveikatos problemos: Nepalanki psichosocialinė aplinka, Sveikatos sutrikimai moksleivių tarpe: regos,laikysenos, sutrikimai; gastrointestinalinės ligos; stuburo iškrypimai; nesveiki dantys. Problemos: Nėra vientisos strategijos šalies mastu, kurioje būtų nustatytos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų pareigos bei funkcijos. Visa, kas vykdoma– pavienės iniciatyvos, kurioms trūksta valstybinės vaikų ir paauglių psichinės sveikatos strategijos; Lietuva iki šiol neturi sistemiškų ir išsamių statistinių duomenų apie visas vaikų grupes; Visuomenė susiduria su savižudybėmis, narkomanija, vaikų nusikalstamumu. 16kl. Moterų sveikatos priežiūra. Motinos ir vaiko sveikata: Prioritetai:“Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.” Strategijos: Siekti, kad nėštumas būtų planuojamas; Sudaryti gerą šeimos planavimo programą; Užtikrinti nėščioms moterims pagrindinių medicininių apžiūrų prieinamumą; Padėti būsimiems tėvams mesti rūkyti, mokyti sveikos mitybos, teikti informaciją apie psichologinius ir fizinius nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros sunkumus; Užtikrinti sveiką gimdymą (kvalifikuotą pagalbą); Skatinti žindymą; Sukurti bei palaikyti saugią, stabilią ir palankią namų aplinką. Iniciatyvos: 1) Saugios motinystės iniciatyva -Tikslas: sumažinti gimdyvių ir kūdikių mirtingumą ir sergamumą. 2) Kūdikiui palankios ligoninės iniciatyva - Tikslai: sudaryti sąlygas moterims gauti reikiamą informaciją apie tai, kaip maitinti naujagimius; Skatinti moteris kuo ilgiau žindyti; sustabdyti reklamos sąlygotą pigių mišinių kūdikiams patekimą į ligonines; nagrinėti vėlesnio laikotarpio ir, jei reikia, kitas svarbias motinai ir vaikui sveikatos apsaugos problemas. Socialinės garantijos: 1) Dekretinės atostogos įskaičiuojamos į darbo stažą; Nėščioms bei motinoms iki vaikui sueis 1 metai garantuojamas nemokamas medicininis draudimas; Išmokoma vienkartinė pašalpa; Apmokamos dekretines atostogos; Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar maitinančios apsaugomos nuo kenksmingų darbo faktorių; Darbo santykių ypatumai (grįžta į tas pačias pareigas, pertraukos kas 3 valandas...) 2) Kasmetinės atostogos: Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką turi nėščios moterys ir moterys, turinčios vaikų iki 14 metų arba vaiką invalidą. Vyrams, kurių žmonoms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jų pageidavimu, atostogos suteikiamos žmonos atostogų metu. Į darbo stažą, už kurį suteikiamos atostogos, įskaitomas laikas, kai darbuotojas gavo laikinojo nedarbingumo arba nėštumo ir gimdymo pašalpą. 3) Nėštumo ir gimdymo atostogos: Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos– 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviems ar daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų). 4) Atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai: Motinai, jos pageidavimu suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai. Šių atostogų laikotarpiu mokama valstybės nustatyta pašalpa, taip pat paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama. 5) Papildomos nemokamos atostogos vaikui prižiūrėti: Motinos, auginančios vaiką iki 14 metų, pageidavimu, jos bei darbdavio suderintu laiku kasmet suteikiamos nemokamos iki 14 kalendorinių dienų trukmės atostogos. Motinoms, auginančioms vaiką invalidą iki 16 metų, šalių suderintu laiku kasmet suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų trukmės nemokamos atostogos. Akušerinė pagalba: Ambulatorinę nėščiųjų priežiūra atlieka gydytojai akušeriai ginekologai, dirbantys poliklinikų moterų konsultacijose ir privačiose kabinetuose, taip pat bendrosios praktikos gydytojai ir patyrusios akušerės, turinčios reikalingą licenziją. Stacionarinė akušerinė pagalba pagal sveikatos priežiūros paslaugų lygį skirstoma taip: II A lygis – nedidelių miestų ligoninės (dažniausiai prižiūrimi normalūs savalaikiai gimdymai). II B lygis – stambių miestų ligoninės: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių (prižiūrimi normalūs gimdymai bei tam tikra patologinių gimdymų dalis). III lygis – perinataliniai centrai. Čia koncentruojami visi didelės rizikos nėštumai ir gimdymai, teikiama aukščiausios kvalifikacijos pagalba, atliekamos specifinės procedūros. Ginekologinė pagalba: Ambulatorinė ginekologinė pagalba teikiama: BPG kabinetuose, šeimos medicinos centruose, moterų konsultacijose, privačiuose ginekologijos kabinetuose. Stacionarinė ginekologinė pagalba teikiama vienos dienos stacionaruose bei antrinio-tretinio lygio paslaugas teikiančių ligoninių ginekologijos skyriuose. Moterų konsultacija: Paslaugos: Ligų profilaktika, Ligų diagnostika ir gydymas, Dispanserizacija, Reabilitacija, Sveikatos mokymas. Tikslai: Sveika mergaitė, moteris, motina; Sveikas kūdikis ; Sveika ir gausi šeima. Funkcijos: Lytinis švietimas, Vaisingumo pažinimo mokymas, šeimos planavimas, sąmoningos motinystės ir tėvystės mokymas; Šeimos ruošimas nėštumui ir gimdymui; Konsultacinė pagalba; Nėščiųjų ir sergančių ginekologinėmis ligomis dispanserizavimas ir tikslinis patronažas; Pažangių diagnostinių metodų ir gydymo būdų pritaikymas. Vienas iš pagrindinių moterų konsultacijos darbų - pirminė ir antrinė ginekologinių ligų profilaktika. Ginekologinė stacionarinė pagalba: Dienos stacionarai– rengiami prie ginekologijos skyrių. Atliekamos procedūros, kurių metu ligonė neišbūna 24val. Stebima dėl bendro nuskausminimo komplikacijų. Ginekologijos skyriai teikia įvairaus sudėtingumo paslaugas: II A – nesudėtingos ginekologinės procedūros ir operacijos. II B – įvairaus sudėtingumo operacijos ir retesni susirgimai; III –reti susirgimai, reikalaujantys sudėtingo ištyrimo ir labai kvalifikuoto gydymo. 17kl. Psichologinė pagalba gyventojams. Šiuo metu LT veikia valstybinis psichikos sveikatos centras ir 73 psichikos sveikatos centrai, iš kurių 17 turi juridinio asmens statusą, likusieji yra pirminės sveikatos priežiūros įstaigų sudėtyje. 5 didžiuosiuose LT miestuose veikia po priklausomybės ligų centrą. Valstybinis psich sveikatos centras- tai LR SAM įsteigta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinė įstaiga. Veiklos tikslas - įgyvendinti psichikos sveikatos politiką, vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą, kuria siekiama mažinti gyventojų sergamumą, gerinti visuomenės ir individo psichikos sveikatą, mokyti sveikos gyvensenos įgūdžių. Vykdoma veikla: Pagal kompetenciją įgyvendina psichikos sveikatos politiką, valstybines psichikos sveikatos profilaktikos, alkoholio kontrolės, narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės, tabako kontrolės programas; Teikia psichikos sveikatos centrų plėtojimo pasiūlymus apskričių ir savivaldybių valdymo institucijoms; Metodiškai vadovauja visuomenės sveikatos priežiūros ir pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, gyventojų psichikos sveikatos, rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo klausimais; Atlieka psichikos ligų, alkoholizmo, narkomanijos ir kt. priklausomybės ligų epidemiologinius tyrimus, analizuoja duomenis, teikia siūlymus SAM; Tobulina ir siūlo psichologinės reabilitacijos įgyvendinimo priemones; Rengia seminarus psichikos sveikatos klausimais; leidžia švietėjiško pobūdžio leidinius psichikos sveikatos temomis. Ugdo gyventojų sveikos gyvensenos įgūdžius. Bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis; informuoja visuomenę apie savo veiklą; Atstovauja LR pozicijai ES šalių ekspertų komisijose ir darbo grupėse visuomenės psichikos sveikatos ir psichikos sveikatos priežiūros klausimais. Psichikos sveikatos centras- tai savivaldybei priklausanti įstaiga, valstybės akredituota vykdyti psichikos sveikatos priežiūrą (ambulatorinę ir stacionarinę) ir teikti soc. pagalbą psichikos ligoniams bei kt. asmenims. Funkcijos: teikia med. pagalbą ūmių psichikos sutrikimų atv; teikia neatidėliotiną pirmąją pagalbą, jei dėl ūmių psichikos sutr. kyla grėsmė gyvybei; prireikus nedelsdamas siunčia psichikos ligonius į psichiatrijos įstaigos stacionarą; siunčia psich. ligonius į psichiatrijos įstaigos stacionarą, jei ambulator. gyd. Neveiksmingas; vykdo ambulatorinę psich. sveik. Priežiūrą; teikia pagalbą ištiktiems dvasinės krizės asmenims, gresiant savižudybei bei po mėginimo nusižudyti; teikia psichoterapinę bei psichologinę pagalbą; teikia pirmąją ir neatidėliotiną narkologinę pagalbą; stebi pacientus (psichikos ligonius), kurių psichikos sutr. dažnai paūmėja ir paūmėjimo metu kelia pavojų jų pačių ar aplinkinių sveikatai bei gyv; kartu su soc. globos ir rūpybos organizacijomis teikia asmenims, turintiems psich. sutrikimų, soc. pagalbą, dalyvauja jų reabilitacijoje ir habilitacijoje; teikia psichologinę pagalbą psichikos sutrikimų turinčių asmenų šeimoms. 18kl.Valstybinė Visuomenės Sveikatos Priežiūros Tarnyba. 1)Specializuoti sveikatos centrai:Lietuvos AIDS centras;Valstybinis psichikos sveikatos centras; Lietuvos sveikatos informacijos centras; Užkrečiamų ligų kontrolės centras; Respublikinis mitybos centras; Visuomenes sveikatos ugdymo centras;Valstybinis Visuomenės sveikatos centras; Ekstremalių situacijų centras.2)Visuomene sveikatos centrai apskrityse.LT AIDS centras.Tikslas:organizuoti ir vykdyti ŽIV/AIDS, lytiškai plintančių infekcijų ir narkomanijos profilaktikos ir kontrolės priemones, rūpintis gyventojų sveikata stabdant ŽIV/AIDS plitimą, siekiant mažinti sergamumą, invalidumą ir mirštamumą.Veikla:Mišrių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas ir teikimas gyventojams; organizuoti ir teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas;vykdyti visuomenės sveikatos monitoringą ir visuomenes sveikatos ekspertizę;vykdyti neinfekcinių ligų profilaktiką ir kontrolę;vykdyti visuomenės sveikatos ugdymą;organizuoti ir teikti bei kvalifikuotą antrinę ambulatorinę ir stacionarinę asmenį) sveikatos priežiūrą ŽIV infekuotiems asmenims; teikia ŽIV infekcijos ir lydinčių infekcijų diagnostiką, gydymą ir jo monitoringą; būtinąją medicinos pagalbą narkotikus naudojantiems; konsultacijas;metodinę pagalbą kitoms įstaigoms;mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.Valstybinis psichikos sveikatos centras.Tikslai:Organizuoti Vyriausybės nustatytos psichikos sveikatos priežiūros politikos ir strategijos įgyvendinimą;Rinkti ir analizuoti duomenis apie psichikos ligų bei psichikos sutrikimų paplitimą tarp gyventojų, teikti SAM analizes išvadas ir pasiūlymus psichikos sveikatai gerint, koordinuoti psichikos sveikatos priežiūrą,ugdyti gyventojų sveikos gyvensenos įgūdžius, padėti saugoti ir stiprinti psichikos sveikatą.Veikla: dalyvauja Valstybinės psichikos ligų profilaktikos programoje, alkoholio programoje ir koordinuoja jų įgyvendinimą; dalyvauja Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programoje bei tabako kontrolės programoje; teikia psichikos sveikatos centrų plėtojimo pasiūlymus; atlieka psichikos ligų, alkoholizmo, narkomanijos ir kitų priklausomybės ligų epidemiologinius tyrimus, analizuoja duomenis; tobulina ir siūlo psichosocialinės reabilitacijos įgyvendinimo priemones; organizuoja psichikos ir priklausomybes ligų prevenciją; bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis; rengia seminarus; teikia informaciją šalies gyventojams apie sveiką gyvenseną ir psichikos higieną; leidžia leidinius psichikos sveikatos temomis.Lietuvos sveikatos informacijos centras. Misija: Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos monitoravimas. Funkcijos: renka, kaupia ir apdoroja statistinę informaciją apie gyventojų sveikatos būklę, sveikatos priežiūros įstaigų veiklą; analizuoja gyventojų sveikatos bei sveikatos priežiūros įstaigų veiklos dėsningumus bei jų pokyčius; teikia informaciją gyventojų sveikatos bei sveikatos priežiūros įstaigų veiklos klausimais sveikatos priežiūros valdymo institucijoms, vadovams, specialistams; koordinuoja nacionaliniu lygiu renkamą statistinę informaciją, konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą įstaigoms, renkančioms ir analizuojačioms statistinę informaciją; tiria ir koordinuoja naujų sveikatos informacijos rinkimo, kaupimo bei analizės metodikų, parengtų PSO įdiegimą; veda medicininį gimimų registrą nacionaliniu mastu. Ekstremalių situacijų centras. Uždaviniai: įstatymai turi būti suderinti su NATO ir ES; informacinės sistemos apie ekstremalias sąlygas sukūrimas; monitoringo ir atsakingų struktūrų įteisinimas; specialistų ir visuomenės mokymas. Misija: garantuoti visuomenės sveikatos priežiūrą; tvarkyti valstybės medicinos rezervą; bendradarbiauti su krizių valdymo sistemos institucijomis.Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės stiprinimo centras. Tikslai: didinti Laimo ligos gydymo efektyvumą, išplėsti vakcinacijos nuo erkinio encefalito efektyvumą; mokyti profilaktikos; panaikinti hospitalinių infekcijų rizikos grėsmę.Vizija: vykdant užkrečiamų ligų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę - sumažinti sergamumą mirštamumą ir invalidumą nuo šių ligų.Misija: organizuoti profilaktikos ir kontrolės priemones LT, tvarkyti registrą; teikti informaciją gyventojams, PSO, ESkomisijai, žiniasklaidai. Respublikinis mitybos centras. Tikslas: maisto ir su juo susijusių produktų, saugos ir mitybos priežiūros veiksmų koordinavimas, programų, mokslinių tyrimų koordinavimas. Pagrindinės veiklos kryptys: mokslo darbų mitybos, maisto saugos ir kokybės srityse koordinavimas ir vykdymas, nacionalinių mitybos ir maisto saugos programų rengimas; gyventojų ir atskirų jos grupių faktiškos mitybos tyrimas; normatyvinių dokumentų rengimas; ekspertinio įvertinimo atlikimas, koordinavimas; maisto produktų užterštumo, maisto kilmės ligų tyrimas, profilaktikos priemonių siūlymas; naujų maisto tyrimo metodų rengimas ir diegimas; specialistų, dirbančių mitybos ir maisto saugos srityje, rengimas ir jų kvalifikacijos tobulinimas; dalyvavimas ir LT atstovavimas tarptautinių organizacijų veikloje, pasaulio šalių patirties propagavimas; mokslinių konferencijų, seminarų organizavimas. Vizija: Lietuvoje išvystyti iki ES lygio gyventojų mitybos ir maisto saugos priežiūros sistemą; gaminti Lietuvoje maisto produktus tinkamus ES rinkai. Misija: įgyvendinti teisines priemones kad: į rinką patektų maistas, atitinkantis ES reikalavimus; maistas galėtų konkuruoti užsienyje; skatinti ekologišką žū produkciją. Visuomenės sveikatos ugdymo centras.Tikslas: plėtoti gyventojų sveikatos ugdymą ir skatinti visuomenę sveikai gyventi. Veiklos sritys: visuomenės sveikatos ugdymo sistemos tobulinimas, sveikatos ugdymo veiklos koordinavimas ir priežiūra valstybės lygiu; visuomenės informavimas apie sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos būdus, sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos žinių populiarinimas; sveikatos ugdymo ir mokymo programų rengimas, įgyvendinimas bei vertinimas. Centras dalyvauja koordinuojant Valstybės tabako kontrolės, Sveikatos propagandos, Ryšių su visuomene, Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, ES PHARE narkotikų poreikio mažinimo ir kitas prevencijos programas; metodinė pagalba ir kvalifikacijos kėlimo priemonės, geros darbo patirties skleidimas; sveikatos įpročių, elgsenos ir sveikatos žinių efektyvumo tyrimai. Valstybinis visuomenės sveikatos centras. Tikslas: sudaryti sveikatos ir gyvenimo kokybės gerėjimo, subalansuotos šalies plėtros, išlaikant švarią ir sveiką gamtinę aplinką , prielaidas. Plėtros principai: aplinkos kokybės gerinimas; aplinkosauginis švietimas, socialinis mokymas; informacijos apie produktų įtaką aplinkai vadyba; skatinti tarptautines investicijas; išnagrinėti svarbiausias aplinkos sveikatinimo problemas. Tikslai: organizuoti visuomenės sveikatos priežiūros politikos ir strategijos įgyvendinimą LR; rinkti ir analizuoti informaciją apie svarbiausias visuomenės sveikatos priežiūros problemas ir išvadas apie tai teikti SAM jos nustatyta tvarka; ugdyti gyventojus siekti sveiko gyvenimo bei sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo teisinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis priemonėmis. Funkcijos: atlieka valstybinę visuomenės sveikatos ekspertizę pagal SAM patvirtintus visuomenės sveikatos monitoringo ir ekspertizės rodiklius; organizuoja ir vykdo žalos visuomenės sveikatai ribojimo priežiūrą, atlieka potencialiai kenksmingų žmonių sveikatai produktų ekspertizę ir registraciją teisės aktų nustatyta tvarka; teikia info visuomenės sveikatos priežiūros klausimais specialistams ir gyventojams; organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka mokomąją ir gamybinę praktiką studentams, moksleiviams ir kitiems klausytojams; dalyvauja rengiant bei įgyvendinant valstybines ir kt programas, visuomenės sveikatos ekspertizės išvadų ir kitų duomenų pagrindu rengia pasiūlymus ir sprendimų projektus SAM; dalyvauja rengiant visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų projektus; aprobuoja, sistemina ir platina teisės aktus ir normatyvinius dokumentus, metodinius nurodymus, teikia išvadas bei pasiūlymus dėl jų taikymo ir užsiima leidybine veikla. 19kl. Priešlaikinės mirtys lietuvoje ir jų prevencija. Lietuvos sveikatos programos tikslai...Mažinti mirtingumą nuo: nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies-kraujagyslių ligų, piktybinių navikų bei sumažinti kūdikių mirtingumą. Dažniausios priešlaikinės mirtys Lietuvoje yra: 1. Širdies ir kraujagyslių ligos sudaro apie pusę visų mirties, priežasčių. Mirtingumas sudaro- 544/100 000 gyventojų. Didžiausią dalį sudarė išeminė širdies liga ir galvos smegenų insultas. Tikslai: Iki 2010 m. sumažinti jaunesnių nei 65 m. žmonių mirtingumą nuo išeminės širdies ligos ir insulto 15%. Sumažinti 65­-74m. žmonių mirtingumą nuo išeminės širdies ligos ir insulto 10 %. Uždaviniai ir įgyvendinimas: Padidėjusio AKS kontrolė bei hipertenzijos paplitimo tarp gyventojų mažinimas; padidėjusio cholesterolio kraujyje mažinimas; kalorijų kiekio, pasisavinamo iš gyvulinės kilmės riebalų, mažinimas; antsvorio paplitimo tarp gyventojų mažinimas; rūkymo paplitimo tarp gyventojų mažinimas; sutrikusios gliukozės apykaitos ir cukrinio diabeto paplitimo tarp gyventojų kontrolė; besaikio alkoholio vartojimo kontrolė. IŠL ir galvos smegenų insulto ankstyvos dgn gerinimas ir gydymo efektyvumo didinimas. 2. piktybiniai navikai. Lietuvoje serga 1,2 proc. gyventojų. Mirtingumas vėžiu kasmet padidėja. Dažniausia vyrų onkologinė liga yra plaučių vėžys. Tarp moterų labiausiai paplitęs krūties vėžys Mirties priežasčių struktūroje piktybiniai navikai užima antrąją vietą po širdies ir kraujagyslių ligų. Lietuvoje piktybiniais navikais sirgo 346 vaikai. Dažniausiai šiame amžiuje pasitaiko leukozės, smegenų bei kaulų navikai, limfomos.Tikslai: Iki 2010 m. sumažinti mirtingumų nuo krūties vėžio 15%, sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu 15%, sumažinti vyrų mirtingumo nuo plaučių vėžio 15%, sumažinti piktybinių navikų užleistumą 20%. Įgyvendinimas: Būtina imtis priemonių, mažinančių žalingą rūkymo poveikį žmonių sveikatai. Būtina sumažinti rūkymo paplitimą tarp 10­15 m. paauglių 30%. Tam, kad sumažėtų užleistų piktybinių navikų atvejų skaičius, reikia plėtoti onkologijos dėstymo programą medicinos studentams. Aprūpinti onkologijos įstaigas nauja diagnostikos aparatūra bei gydymo priemonėmis. Informuoti visuomenę apie ultravioletinių spindulių poveikio pasekmes. Reikia plėtoti mokslinius tyrimus.3. nelaimingi atsitikimai ir traumos: Nelaimingus atsitikimus, apsinuodijimus ir traumas pagrįstai galima vadinti Lietuvos nacionaline nelaime, nes mirtingumas nuo jų, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra labai didelis ir toliau sparčiai didėjantis. Tai svarbiausia jauno amžiaus žmonių, taip pat vaikų mirties priežastis.Tikslas: Iki 2010 m. sumažinti traumatizmo atvejų, invalidumo ir mirtingumo dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių 30 proc. Įgyvendinimas: Traumatizmo profilaktikos priemonių rengimo ir įgyvendinimo koordinavimo problema turi būti sprendžiama savivaldybių, apskričių ir nacionaliniu lygiais. Reikia sudaryti saugaus eismo, saugaus būsto, saugios darbo vietos programas, parengti joms techninius normatyvus ir norminius teisės aktus. Vykdyti mokslinius tyrimus traumatizmo profilaktikos ir traumų mechanogenezės srityje; sukurti ir siūlyti naujas saugias technologijas į gamybą, transportą ir buitį. 4. Savižudybės: ypač daugėjo savižudybių tarp vyrų. Savižudybių daugėjo ir tarp kaimo gyventojų. Lietuva pagal savižudybių skaičių vis dar užima pirmąją vietą pasaulyje. Tikslai: Iki 2010 m. sumažinti savižudybių kiekį iki vidutinių Europos šalių rodiklių, t.y. iki 25/100 000 gyventojų. Įgyvendinimas: Būtina įsteigti savivaldybėse psichikos sveikatos centrus, papildomai parengti reikiamą skaičių gydytojų psichiatrų pirminei psichiatrijos pagalbai plėtoti. Psichikos sutrikimų dažnėjimą pavyksta sustabdyti ir sumažinti tik kryptingai vykdant valstybines-kompleksines programas pagal prioritetines veiklos sritis, iš kurių svarbiausios yra: ilgalaikių psichikos ligų, narkologinių ligų, pagalbos sergantiems silpnaprotyste, psichikos invalidų reabilitacijos bei reintegracijos, patikimos nuolatinės savižudybių ir mėginimų nusižudyti apskaitos sistemos ir kt. sritys. 5. Kūdikių mirtingumo sumažinimas. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys- perinatalinio ir neonatalinio periodo patologinės būklės; bei įgimtos anomalijos. Tikslas: Iki 2010 m. sumažinti kūdikių mirtingumą 30%. Įgyvendinimas: Minėtam tikslui pasiekti reikia: sumažinti didelės rizikos ir nepageidaujamų nėštumų skaičių 10 %.; sumažinti neišnešiotų naujagimių gimimų skaičių 10%.; sumažinti perinatalinį ir neonatalinį mirtingumą 30%.; pasiekti, kad 97%. kūdikių būtų profilaktiškai paskiepyti; visuose gimdymo stacionaruose užtikrinti ankstyvą naujagimių maitinimą krūtimi, pasiekti, kad motina būtų su kūdikiu visą parą; sudaryti naujagimiams adekvačias jų būklei gydymo bei slaugos sąlygas; sukurti ankstyvos nepertraukiamos kūdikių vystymosi sutrikimų diagnostikos bei korekcijos sistemą; Šios priemonės numatomos realizuoti vykdant konkrečias sveikatos programas, atsižvelgiant į bendruosius sveikatos sistemos reformos principus ir tikslus. Nuo 1992 m. pradėta vykdyti Motinos ir vaiko sveikatos programa, kurią sudaro daugelis projektų. Dauguma jų ­ tarpžinybiniai, todėl labai svarbu siekti glaudaus bendradarbiavimo su Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijomis, vaiko teisių apsaugos, paramos šeimai, globos ir rūpybos tarnybomis. Taip pat didelę įtaką gali daryti visuomenės organizacijų, ginančių vaikų teises, veikla. 20.kl. Gyventojų sveikatingumo tyrimo metodai. 1.Nustatyti svarbiausias sveikatos problemas: sveikatos įstaigų veiklos rodiklių lygis; Įvertinkite sveikatos būklę; Rizikos faktorių paplitimą; Ligų paplitimą. 2.Išsiaiškinkite priežastis. 3.Numatyti sveikatos pokyčių kryptis, sveikatos programų efektyvumą, kainas, galimas išlaidas.4.Žinant mūsų išteklius svarbiausia nustatyti prioritetus. Pagrindiniai rodikliai apibūdinantys visuomenės socialinę sveikatą; 1)visuomenės saugumas; 2)išsimokslinimas; 3)pajamos; 4)gyvenimo sąlygos; 5)gyventojų užimtumas; 6)laisvalaikio leidimo galimybės; 7)visuomenės demografinė charakteristika; 8)sveikatos būklė. Vertinant sveikatą reikia įvertinti: 1) socialinės aplinkos užtikrinimą; 2) psichinės sveikatos funkcionavimą; 3) fizinės gerovės būklę; 4) ar žmogus vertina save pazityviai; 5) ar žmogus gali adaptuotis; 6) vidutinės gyvenimo ir sveikatos būklę; 7) lėtinėmis ligomis sergančių gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą; 8) sveikatos “pagalbos sau“ teikimą; 9) sveikos gyvensenos mokymą; 10) Sveikatos išteklių prieinamumo lygybę. 21.kl. Statistia jos reiksme. Statistikos rusys. Visa statistika pagal savo tyrimo objektą skirstoma į pramonės, ekonomikos, žemės ūkio, medicinos ir t,t. Statistika – tai mokslas tiriantis statistinių duomenų rinkimo, sisteminimo, analizės metodus ir jų praktinį panaudojimą. Reikšmė: be statistikos metodologijos negalima statistinių duomenų pasaulio susieti su tikimybiniais modeliais, fundamentaliuoju mokslu – tikimybių teorija. Medicinos statistika skirstoma į tokias rūšis: Gyventojų sveikatos būklės statistika. Gyventojų sveikatos būklę apibždina demografiniai rodikliai (gimstamumas, mirtingumas, natūralus gyventojų prieaugis), gyventojų fizinis subrendimas ir sergamumas. medicinos statistika nagrinėja ne tik šiuos rodiklius, bet ir tuos veiksnius, kurie veikia gyventojų sveikatą (tai socialinės, ekonominės, darbo ir buities sąlygos, fizinė aplinka ir t.t.). Sveikatos apsaugos statistika– tai medicinos darbuotojų ir įstaigų bei įvairių priemonių, gerinančių gyventojų sveikatą, statistinė analizė. Statistinio metodo taikymas klinikinėje ir teorinėje medicinoje (tai reiškia: įvairioms sanitarinėms ir higienos normoms nustatyti, naujų profilaktikos ir gydymo metodų efektyvumui įvertinti(įvertinti ir palyginti skirtingus metodus, vaistų efektyvumą, tyrimo metodus nustatyti tyrimo jautrumą specifiškumą ir t.t.)). 22. Statistinio tyrimo metodika. Tyrimo vienetas. Statistinis tyrimas – moksliškai pagristas, gerai planuojamas duomenų rinkimas, analizė, interpretavimas įvairiuose gyvenimo srityse. Aibė (tyrimo objektas statistikoje)– elementų visuma, susidedanti iš kokybiškai vienodų stebėjimo vienetų, pasižyminčių įvairiais požymiais. Generalinė aibė – artėjanti prie begalybės visuma (visi gyventojai). Kohorta– aibė (žmonių grupė) sudaryta iš palyginti vienodų stebėjimo elementų (žmonių), kuriuos jungia kokie nors bendri požymiai ir įvykiai laiko atžvilgiu (pvz.: atmosferos teršalų įtaka gyventojų sveikatai). Imtis – aibės dalis, kuri reprezentuoja generalinę visumą. Tyrimo vienetas – tai kiekvienas atvejis, kuris atliekant tyrimą, turi būti registruojamas, aprašomas, kad vėliau gautus duomenis būtų galima apibendrinti. (Trumpiau, tyrimo vienetas – tai objektas, apie kurį renkami duomenys arba imties stebėjimo vienetas) 23.kl. Statistinio tyrimo metodai. Tyrimo metodai: Pagal duomenų rinkimą laiko atzvilgiu: Retrospektyvūs; Perspektyvūs. Pagal trukme:1.nuolatinis tyrimas (išilginis). Vykdomas nuolatos be pertraukos, pvz. metrikacijos skyriuje registruojami gimimais, mirimai, santuokos. Šis metodas tinka greitai kintantiems reiškiniams tirti ir jų dinamikai stebėti.); 2. vienkartinis (skersinis) tyrimas. Atliekamas aiškiai ribotu laikotarpiu. Vienkartinio tyrimo rezultatai atspindi reiškinio statiką, t.y kokia situacija yra tiriamuoju momentu. Tinka tirti lėtai kintantiems reiškiniams. Pagal apimtį gali būti: 1. ištisinis tyrimas. Tiriami visi tiriamojo reiškinio (aibės) tyrimo atvejai (tyrimo vienetai).šis tyrimas taikomas tada kai reikia būtinai sužinoti absoliutų reiškinio dydį pvz. gyventojų skaičių, lovų skaičių ligoninėse ir pan. Organizuoti ištisinį tyrimą yra sudėtinga, duomenų apdorojimui sugaištama daug laiko. Be to, statistikoje kartais naudingiau žinoti ne absoliutų reiškinio dydį, o santykį struktūrą, kai kurių reiškinių net neįmanoma ištirti ištisiniu būdu(pvz. mitybos ypatumų), todėl yra naudojamas; 2. rinktinis tyrimo metodas. Tiriami ne visi reiškinio atvejai, bet ta tikra jų dalis, reprezentuojanti reiškinį. Tam reikia nustatyti: imties tūrį (t.y. pakankamą tyrimo atvejų skaičių) ir tyrimo vienetų atrankos iš generalinės aibės būdą. Pagal medžiagos rinkimo būdą: 1. tiesioginis metodas. Tiesiogiai gali būti tiriamas ligonis, koks noras sanitarinis ar higieninis objektas ir t.t. 2. kopijavimo metodas. Tai informacijos rinkimas iš įvairių medicininių dokumentų (ligos istorijų, žurnalų), kuriuos pildo gydytojai praktikai. Šis metodas yra plačiai taikoma socialiniuose– higieniniuose tyrimuose.; 3.anamnezės metodas. Duomenys renkami apklausa ir anketomis. Šiuo metodu atliekami socialinio higieninio bei psichologinio pobūdžio tyrimai (jei reikia gauti duomenų intymiais gyvenimo klausimais geriausia naudoti anonimines anketas). Pagal duomenų analizes buda: I. Deskriptyviniai (aprašomieji): 1) individualus; 2) populiaciniai; II. Analitiniai: 1) atvejo kontroles; 2) Kohortiniai. 24.kl. Statistinio tyrimo plano ir programos sudarymas. Tyrimo planas: tikslo iškėlimas; iškelti hipotezę; pasirinkti imtį; duomenų rinkimas; duomenų analizė; Statistinio tyrimo tikslas siejasi išnagrinėti tam tikrą reiškinį, gauti tam tikrų duomenų apie generalinę aibe. Statistinio tyrimo programa susideda iš:1) medžiagos rinkimo planas (reikia nuspręsti, kaip bus renkami duomenys: iš operatyvinių dokumentų (t.y. dokumentų vartojamų medicinos praktikoje) ar iš specialiai sudarytų anketų) 2) medžiagos įvertinimo planas (tai tiriamų požymių grupavimas ir lentelių maketų sudarymas; medžiagos grupavimo tikslas – sudaryti kokybiškai vienodas grupes, kad būtų galima tirti reiškinio dėsningumus) 3) analizės planas. Generalinė aibė– tyrimų objektas statistikoje, o ją sudarantys elementai – tyrimo vienetai. Kadangi visų gyventojų ištirti neįmanoma, reikia pasirinkti imtį. Imties pasirinkimo būdai: 1. atsitiktinė atranka– visų generalinės aibės elementų galimybė priklausyti imčiai yra visiškai vienodos; 2. mechaninė (sisteminė) – sudaromas sąrašas, iš kurio atrenkamas kas 10, kas 100 ir pan. stebėjimo vienetas; 3. tipinė atranka– stebėjimo vienetas atrenkamas iš generalinės visumos tipinių grupių (pvz.: jei generalinėje visumoje 53proc. moterų ir 47 proc. vyrų, tai imtyje turi būti išlaikyti šie procentai); 4. lizdinė atranka– iš generalinės aibės atrenkami ne vienetai, o lizdai, kurie tiriami ištisiniu ar atrankiniu būdu; 5. tikslinė atranka– atsiribuojama nuo žmogiškojo faktoriaus ir stengiamasi tirti 2 kuo panašesnes grupes, veikiamas nežinomo veiksnio. 25. kl. Medziagos įvertinimo programa. Duomenų įvertinimas – tai tiriamų požymių grupavimas ir lentelių, maketų sudarymas. Nuo grupavimo priklauso tyrimo rezultatai. Požymių grupavimo tikslas– sudaryti kokybiškai vienodas grupes, kad būtų galima tirti reiškinio dėsningumus. Grupavimo rūšis priklauso nuo apskaitos požymių pobūdžio. Yra skiriamas tipologinis ir variacinis grupavimas. Tipologinis grupavimas atliekamas pagal kokybinius (lytis, gyvenamoji vieta), variacinis grupavimas– pagal kiekybinius požymius (amžius, ūgis). Sudaromos lentelės ar maketai. Lentelės gali būti 3 rūšių: a) paprastosios (medžiaga grupuojama pagal vieną požymį); b) grupinės (medžiaga grupuojama pagal 2 tarpusavyje susijusius požymius); c) kombinuotos (3 ir > požymių). 26. kl. Atrankos budai statistikoje. Atrankinio stebėjimo apimtis. Atrankos būdai: Atsistiktinė atranka – visų generalinės aibės elementų galimybės priklausyti imčiai yra visiškai vienodos. Mechaninė (sisteminė)– sudaromas sąrašas, iš kurio atrenkamas kas 10, kas 100 ir pan. stebėjimo vienetas. Tipinė – stebėjimo vienetai atrenkami iš generalinės visumos (Pvz., žinomas LT procentinis santykis tarp vyrų ir moterų, atliekant tyrimą, norint nustatyti tam tikros ligos koreliaciją su lytimi parenkamas atitinkamas procentas vyrų ir moterų). Lizdinė (serijinė) – iš generalinės visumo atrenkami lizdai, tiriama atrankiniu arba ištisiniu būdu. Tikslinė – atsiribojama nuo žinomų veiksnių, stengiamasi geriau ištirti nežinomus veiksnius. Taikomas klinikiniams tyrimamas . Imčių supanašinimas. 27. kl. Didziuju skaičių dėsnis. Didinant imties stebėjimo vienetų skaičių, ji tiksliau atspindi visumos charakteristikas, bet didinti stebėjimų skaičių per daug nėra tikslinga, nes esant atitinkamam stebėjimo vienetų skaičiui, imtis maksimaliai priartėja prie visumos. 28. kl. Statistinio tyrimo medžiagos apdorojimas. Statistinio tyrimo metu apskaičiuojami: 1. Absoliutūs skaičiai; 2. Santykiniai rodikliai; a) Ekstensyviniai rodikliai; b) Intensyviniai rodikliai; c)Vaizdumo rodikliai; d) Tarpusavio santykio rodikliai; 3. Jei reikia – atliekama standartizacija: Tiesioginė; Netiesioginė; Atvirkštinė. 4. Rezultatų patikimumo įvertinimas; 5. Koreliacija. 29.kl. Normalaus pasiskirstymo desnio pagrindines savybes. Gauso dėsnis nusako pasiskirstymą tokio atsitiktinio dydžio, kuris gaunamas sumuojant daug kitų nepriklausomų arba silpnai priklausomų dydžių, tarp kurių nėra dominuojančių. Tokį pasiskirstymą turi daugelis gamtoje stebimų reiškinių: žmogaus ūgis, medžių lapų ilgis, molekulių judėjimai dujose irk t. Gauso dėsnis praktikoje labai plačiai vartojamas, kadangi remiantis juo paaiškinama labai daug gamtos reiškinių. Normalaus pasiskirstymo dėsnio pagrindinės savybės: 1.Normalaus pasiskirstymo grafikas yra simetriškas.2.esant normaliam pasiskirstymui sutampa vidutiniai tirtos imties dydžiai (moda, mediana ir aritmetinis tirto dydžio vidurkis). 3.Iš normalinio pasiskirstymo yra gaunama 3 taisyklė: m   intervalas apima 68,3 imties; m  2 intervalas apima 95,4  imties; m  3 intervalas apima 99,99  imties. 30. Santykiniai dydžiai. Ekstensyviniai dydžiai. Santyk. dydž.-tai išvestiniai dydžiai (gaunami iš lyginamųjų dydžių). Jie gali būti išreiškiami procentais, promilėmis, decipromilėmis. Medicinos statistikoj dažniausiai vartojami šie santykiniai dydžiai: 1.Ekstensyviniai dydžiai; 2.Intensyviniai dydžiai; 3.Tarpusavio santykio dydžiai; 4.Vaizdumo dydžiai. Ekstensyviniai dydžiai- tai tokie santyk. dydžiai, kurie rodo dalies santykį su visuma, arba kitaip dalies susiskirstymą į dalis. Jie apskaičiuojami pagal triskaitę taisyklę. Visuma prilyginama 100, o ieškoma dalis- x. Išreiškiama procentais. Ir tų dalių suma lygi 100. Jei visuma susideda iš smulkesnių dalių, o ekstensyvinius dydžius norima gauti sveikais skaičiais, tada visumą geriau prilyginti ne 100, o 1000 arba 10000, tuomet atitinkamai atsakymą gausime promilėmis ar decipromilėmis. Kai visuma prilyginama 100 (1000 ar 10000) tuomet dėl padidėjus vienos dalies visada atitinkamai sumažėja kitų dalių ir atvirkščiai. Ekstensyviniai dydžiai nerodo pačios dalies dydžio (kas didesnis, o kas mažesnis), nerodo paplitimo, reiškinio dinamikos, t.y. nerodo, ar padidėjo ar sumažėjo. Tam vartojami intensyviniai dydžiai. Ekstensyvinių dydžių lyginti negalima. (jie juk neatspindi tikros dalies dydžio). 31. Vidutiniai dydžiai, variacinė eilutė. Vidut. dydžiais išreiškiami kiekybiniai požymiai. Vartojami vidut. dydžiai: aritmetinis vidurkis (rodo nagrinėjamos imties vidutinį tiriamo kiekybinio požymio lygį); moda (dažniausiai pasikartojanti reikšmė, „madingiausias dydis); mediana (reikšmė, dalijanti variacinę eilutę pusiau). Imtis, kurios elementai surašyti didėjimo ar mažėjimo tvarka, vadinama variacine eilute. Ji rodo kokio nors reiškinio pasiskirstymą pagal kokį nors kiekybinį požymį. Atskiros reikšmės variacinėje eilutėje gali kartotis po kelis kartus. Toks reikšmių pasikartojimas vadinamas dažnumu. Variacinėje eilutėje reikšmės surašomos nuosekliai ir šalia nurodomos kiekvienos jų dažnumas. Variacinė eilutė gali būti paprastoji ir grupuotoji. Grupavimo tikslas- palengvinti vidutinių dydžių skaičiavimą. Grupuojant derėtų laikystis tokių taisyklių: 1)numatyti optimalų grupių skaičių. Per mažas grupių skaičius gali turėti įtakos vidutinių dydžių tikslumui, per didelis- apsunkina skaičiavimą. Rekomenduojama grupių skaičius : minimalus 5-7, maksimalus 15-17. 2) nustatyti grupavimo intervalus. Jie turi būti vienodi. Jų skaičius nustatomas iš maksimalio reikšmės atėmus minimalią ir padalinus iš grupių skaičiaus. Intervalų skaitmeninės reikšmės neturi persikloti. Vieno intervalo maksimali reikšmė neturi būti kito intervalo minimali reikšmė. 32. Vidurkis, moda. mediana. Pasiskirstymo simetrija. Vidut. dydžiais išreiškiami kiekybiniai požymiai. Vartojami vidut. dydžiai: 1)aritmetinis vidurkis AV. Rodo nagrinėjamos imties vidutinį tiriamo kiekybinio požymio lygį. M= (X1+X2+...X n) / n; 2)moda Mo (dažniausiai pasikartojanti reikšmė, „madingiausias dydis); 3)mediana (reikšmė, dalijanti variacinę eilutę pusiau). Me=(n+1)/2. Esminis modos ir medianos skirtumas nuo aritmetinio vidurkio tas, kad jų dydžiams neturi įtakos atskiros reikšmės. o aritmetinis vidurkis jautrus kraštutinėms (išsišokančioms) reikšmėms. Pasiskirstymo simetrija. 1.Normalus (Gauso) pasiskirstymas nusako pasiskirstymą tokio atsitiktinio dydžio, kuris gaunamas sumuojant daug kitų nepriklausomų arba silpnai priklausomų dydžių, tarp kurių nėra dominuojančių. Normalaus pasiskirstymo grafikas yra simetriškas. Sutampa vidutiniai dydžiai AV=Me=Mo. 2.Teigiama asimetrija (kreivės nuokrypis į dešinę). 3.Neigiama asimetrija (kreivės nuokrypis į kairę). 33.kl. Vidutine standartine paklaida. ) T.y - imties rodiklis generalinės aibės atžvilgiu. Ji parodo, kaip kiekvienos imties nustatyta vidutinė rodiklio reikšmė yra nutolusi nuo tikrosios rodiklio reikšmės generalinėje aibėje. Standartinė paklaida apskaičiuojama pagal formulas, kurios yra skirtingos kategoriniams ir skaitmeniniams duomenims. Skaitmeniniams duomenims standartine paklaida tiesiogiai proporcinga standartiniam nuokrypui (dydis, rodantis kiek vidutiniškai kiekviena reikšmė yra nukrypusi nuo vidurkio) ir atvirksciai proporcinga tyrimu skaiciaus kvadratinei sakniai. Standartine paklaida priklauso nuo: imties reikšmių išsibarstymo ir tyrimo atvejų skaičiaus. Jei imties reikšmės labai išsibarsčiusios, tai SE galima sumažinti padidinus imties narių skaičių. 34.Skirtumo statistinio patikimumo tarp dviejų rodiklių vertinimas. Skirtumo patikimum vertinamas, kai nagrinėjamos dvi imtys (pvz, kontrolinė ir eksperimentinė). Patikimumas rodo, kaip gautas imties rodiklis atitinka generalinę aibę (populiaciją).Skirtumo patikimumas vertinamas dviem būdais: 1.Nustatant skirtumo pasikliovimo intervalus (PI); 2Vertinant nulinę hipotezę (patikimumo testai). Zr. i 35 kl. 35.Pasikliautiniai intervalai. Patikimumo testai (Stjudento kriterijus ir hi kriterijus). Jais vertinamas skirtumo patikimumas (t.y. kaip gautas imties rodiklis atitinka generalinę aibę). Pasikliautiniai intervalai (PI). Jis apskaičiuojamas pagal formulę. (Kurioje yra skaičiuojama standartinė skirtumo paklaida: kategoriniams ir skaitmeniniams duomenims skirtingai). Kuo gauto intervalo apatinė reikšmė arčiau nulio, tuo skirtumas mažiau patikimas. Jei nulio tame intervale nėra, tuomet daroma išvada: Su 95 proc. tikimybe galima teigti, kad skirtumas tarp lyginamų grupių yra patikimas (t.y. vienos imties patikimai didesnis ar mažesnis nei kitos). Patikimumo testai (Studento t testas, hi testas) yra skirti nulinei hipotezei tikrinti. Nulinė hipotezė teigia, kad neegzistuoja skirtumo tarp dviejų grupių, o kad tas skirtumas gaunamas dėl atsitiktinumo. Šie testai skaičiuojami pagal skirtingas formules: Studento t testas- skaitmeniniams duomenims, o „hi“ testas- kategoriniams. Iš lenteles sužiūrima p reikšmė. Skirtumas patikimas, kai p reikšmė moterų) ir kt. Kitimas. Pagrindinės trys mirčių priežastys (kraujo apytakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išroinės mirtigumo priežastys) metai iš metų išlieka tos pačios ir po truputį didėja, išskyrus traumas, kurių kiekis mažėja. Mažėja atsitiktinių apsinuodijimų, transporto traumų, nužudymų, taip pat ir savižudybių skaičius. Ilgą laiką savižudybių didėjo, šiuo metu – jau po truputį mažėja. Lietuva, Latvija ir Estija savižudybių skaičiumi Europoje pirmauja. Mažiausias skaičius savižudybių – Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje. Didėja mirtingumas nuo tuberkuliozės. Natūralus prieaugis. 1000-čiui gyventojų mažėja ir 2005 m. buvo -3,9. Lietuvoje prasta demografinė pusiausvyra – viena karta nebepakeičia kitos. .kraujo apytakos sistemos ligos; 2.piktyb. navikai; 3.traumos ir apsinuodijimai (vyrų 3kartus>moterų) ir kt.000000000000000000Kūdikių mirtingumas. Vienas informatyviausių sveikatos priežiūros rodiklių. Lietuvoje kasmet gerėja. 6.9 1000-iui gyvų gimusių. Dar galime mažinti.Mažiausias – Islandijoje (1,63). Didesnis nei LT – Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje. Vidutinė numatoma gyvenimo trukmė. (vidutinis metų skaičius, liekantis gyventi asmenims nuo tam tikro amžiaus, jeigu išliktų esamo laikotarpio mirtingumo lygis). 71.32 (moterų 77,42; vyrų 65,36). Pastaruoju metu buvo nežymus didėjimas, o 2006m. sumažėjo. Europos sąjungoje – 78,58 - ir Lietuvai reikėtų to siekti. Didžiausia ES-je Prancūzijoje – 82,9m. Už lietuvių šis rodiklis mažesnis yra Latvijoje ir Estijoje (tai mažiausi rodikliai Europoje). 39. kl. Sergamumo analize. Bendras suaugusiųjų sergamumas didėja, vaikų sveikata blogėja (didėja Regos ir Laikysenos sutr., Skoliozės). Sergamumas onkologinėmis ligomis nuosekliai didėja, dažniau išaiškina ankstyvąsias stadijas. Vyrams Nr.1 – plaučių, po to – prostatos. Moterims Nr.1 krūties, po to skrandžio bei gimdos kaklelio piktybiniai navikai. Užkrečiamomis ligomis. Bakterinės žarnyno ligos, salmoneliozė – daugėja atvejų. Tuberkuliozė – 2006m. padažnėjo sergamumas. Virusinių hepatitų – mažėja, o A – padidėjo. Lytiškai plintančios ligos. Mažėja sifilio, gonorėjos, AIDS sergamumas, mažiau užregistruota ŽIV naujų nešiotojų. BET manoma, jog oficialiai teikiami lytiškai plintančių infekcijų sergamumo rodikliai neatspindi tikrosios epidemiologiinės padėties. ŽIV labiau paplitęs Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Kaliningrado srityje. Daugiausia paplitęs tarp 25 – 29m. asmenų. Ūminė gonorėja dažnesnė nei Lietuvoje yra Estijoje, Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Reta- Portugalijoje ir Graikijoje. Sifilis Dažnesnė – Latvijoje, Estijoje. Reta- Graikijoje, Italijoje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!