Smurtą patyrę vaikai

Temos aktualumas. Smurtą patyrusių vaikų fizinį bei psichinį vystymasi tirti lėmė dabartinė situacija Lietuvoje. Kiekvieną dieną girdimi pranešimai apie tėvų žiauriai sumuštus vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis teigia: žmogaus asmuo neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis.(Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992). Tokį požiūrį įgyvendina formaliojo ugdymo sistema, visuomeniniai santykiai, bet ne tėvų ir vaikų santykiai. Tėvų supratimas apie vaikų auklėjimą grindžiamas asmenine patirtimi. Todėl vaikų auklėjimas diržu Lietuvoje turi senas tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą.(Adomavičienė, 1980). Tik kai kurie tėvų smurto prieš vaikus atvejai susilaukia visuotinio pasmerkimo.
Smurtas prieš vaikus – ne tik auklėjimo, bet ir gerokai platesnė ekonominė ir socialinė problema. Viena pagrindinių smurto šeimoje priežasčių – skurdas. Skurde gyvenantys nebepajėgia mylėti ir gerbti savęs, vadinasi ir kitų, o tai geriausia terpė smurtui.(Vaikų fizinė ir seksualinė prievarta, 1996). Vienintelė profilaktikos ir prevencijos priemonė smurtui prieš vaikus sumažinti – vaikų atskyrimas nuo šeimos, tai yra įkurdinimas vaikų globos namuose.
Smurtą patyrus kūdikystėje pastebimas fizinio ir psichinio vystymosi atsilikimas. Atsilieka fizinė raida: daug lėčiau kūdikis pradeda ropoti, šliaužioti, guguoti, kalbėti. Naktimis jis prabunda be jokios priežasties ir pradeda verkti. Vaikai tampa labai nervingi, irzlūs. Visą likusį gyvenimą jie patiria sunkumų bendraujant, nepasitiki niekuo. Menkai suvokia savo vertę, pas juos iškreipta vertybių sistema, patys naudoja smurtą, preivartą.
Smurtas prieš vaikus bei jo įtaka fiziniam bei psichiniam vystymuisi plačiai tyrinėjama užsienio mokslininkų: vaikus, kurie patyrė smurtą tyrinėjo Burke (1995), Sutton (1999); aplinkos veiksnius, skatinančius agresyvų tėvų elgesį tyrė Greenland (1987), Wind (1994).
Lietuvoje iš atliktų tyrimų pažymėtini yra empiriniai (Nepilnamečiai, padarę sunkius nusikaltimus: psichologiniai ir socialiniai ypatumai, 2000). Vaiko asmenybės vystymąsi tyrinėjo Leliūgienė (1997). Buvo atlikta agresijos bei agresyvaus tėvų elgesio su vaikais metodologinė analizė pedagoginio tyrimo kontekste (Kairienė, 2001).
Probliminių klausimų sprendimui tyrimo objektu pasirinkau smurtą patyrusius vaikus. Mokslinis šio objekto sprendimas yra susijęs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!