Šlapaberžė

Šlapaberžės bažnytkaimis įsikūręs prie Kruostos upės (dešnysis Nevėžio intakas, 29,5 km. ilgio), 17 km. į šiaurę nuo Kėdainių ir 8 km. nuo Dotnuvos. Tai sena vietovė, minima kryžiuočių kelių aprašymuose ir vadinama Šlapaberže. Tais laikais priklausė Dotnuvos sričiai. 1371 m. Livonijos magistras Vilhelmas, naikindamas Dubysos – Nevėžio srities vietoves, apiplėšė ir Šlapaberžę,išsivesdamas belaisvių. Į didesnį miestelį Šlapaberžė neišaugo.
Šlapaberžės dvaras žinomas XV a. ir priklausė Beržų vaidijai. Yra iškėlęs 1562 m. Šlapaberžės kaimo inventorius surašytas karališkojo revizoriaus Jono Delvutiškio. Tada kaime buvo 36 valstiečiai, valdę po valaką žemės;du valstiečiai turėjo po porą valaką, o vienas net tris.
1861 m. Šlapaberžės dvaro savininkas Tadas Gintautas pastatė mūrinę Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčią, prie kurios gyveno kunigas; bažnyčia iki 1940 m. buvo dotnuvos filija. Parapijos kapinėse buvo medinė koplyčia.
Ilgesnį laiką Šlapaberžės dvaro savininku buvo Mykolas Kvinta, 1906 m. gavęs jį mainais už Biržtono kurortą. 1918m., būdamas vokiečių karo nelaisvėje, prisidėjo ne prie lenkų, bet prie lietuvių tautybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!