Skysčio paviršiaus įtempimo koeficiento radimas

Darbo eiga:Išmatuojame žiedo išorinį ir vidinį diametrus D ir d: D1=6,910-2m; D2=710-2m; D3=710-2m; D1=5,210-2m; d2=5,210-2m; d3=5,310-2m; Apskaičiuojame jų vidurkius: =710-2m; =510-2m; Dėdami į lėkštelę svarstelius , išmatuojame spyruoklės atitinkamus pailgėjimus: m=5; 10; 15; 20; x0=5 10-3kg; m1=5 10-3kg; x1=x1-x0=15-5=1010-3m; m2=1010-3kg; x2=x2-x0=25-5=2010-3m; m3=1510-3kg; x3=x3-x0=35-5=3010-3m; m4=2010-3kg; x4=x4-x0=45-5=4010-3m; Pagal antrą Niutono dėsnį apskaičiuojame spyruoklės deformacijos jėgas: F1=m1g=510-39,81=4910-3N; F2=m2g=1010-39,81=9810-3N; F3=m3g=1510-39,81=14,710-2N; F4=m4g=2010-39,81=19,610-2N; Nubrėžiame grafiką x=(F); Randame spyruoklės tamprumo koeficientą: k==4,9N/m; Apskaičiuojame spyruoklės pailgėjimą: m2=1510-3m; x1=m2-m1=1510-3-510-3=1010-3m; m3=1410-3m; x2=m3-m1=1410-3-510-3=910-3m; m4=1410-3m; x3=m4-m1=1410-3-510-3=910-3m; Apskaičiuojame vidurkį: =9,310-3m; Apskaičiuojame žiedo atitrūkimo nuo skysčio paviršiaus jėgą: F=k=4,99,310-3=45,610-3N; Nustatome skysčio paviršiaus įtempimo koeficientą :  ===0,11N/m; Išvada: išmatavome skysčio paviršiaus įtempimo koeficientą  =0,11N/m. Grafikas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!