Skysčio klampos koeficiento matavimas Stokso metodu

Darbo tikslas. Susipažinti su skysčio vidinės trinties atsiradimo mechanizmu ir Stokso metodu nustatyti skysčio klampos koeficientą.
Darbo priemonės – mikrometras, sekundometras, areometras, liniuotė, slankmatis, rutuliukai, pincetas, ilgas stiklinis cilindras su tiriamuoju skysčiu.
Teorinė dalis. Skysčiu vidinė trintis vadinama klampa. Klampa – tai skysčių savybė priešintis vieno medžiagos sluoksnio pasislinkimui kito sluoksnio atžvilgiu.
Niutonas nustatė, kad vidinės trinties jėga F tarp dviejų lygiagrečių skysčio (dujų) sluoksnių yra tiesiog proporcinga tų sluoksnių lietimosi paviršiaus plotui ∆S ir greičio gradiento moduliui ∆v/ ∆x statmena tėkmei kryptimi.
∆S- lietimosi paviršiaus plotas
Didėjant temperatūrai, skysčių klampa mažėja. Patogu šią priklausomybę pavaizduoti
Darbo metodika. Dž. Stoksas nustatė, kad rutuliuką veikianti pasipriešinimo jėga yra proporcinga rutuliuko judėjimo greičiui ν ir priklauso nuo rutuliuko spindulio r bei skysčio dinaminės klampos
Fst- pasipriešinimo jėga
v- rutuliuko judėjimo greitis
r- rutuliuko spindulys
klampos koeficientas
Tada krintantį skystyje rutuliuką veiks jėga F , kuri visą laiką greitins jį. Ji išreiškiama taip :
- skysčio tankis
r- spindulys
g- laisvojo kritimo pagreitis
reiškia keliamąją jėgą skystyje (pagal Archimedo dėsnį). Rutulėliui krintant greičiau, stiprėja ir skysčio klampumo jėga ir pasidarys lygios, tik nukreiptos priešingomis kryptimis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!