Skyriaus „Pasaulio ūkis“ konspektas

Ekonomika – nacionalinių ūkių visuma, kurioje vyksta gamyba, prekyba ir vartojimas.
• Tradicinė (agrarinė, neindustrinė) – kolektyvinė nuosavybė, natūriniai mainai, kolektyvinis darbas.
• Rinkos (laisvoji verslininkystė, kapitalizmas) – privati nuosavybė ir pasiūlos sistema, konkurencija, ekonominė laisvė, valdžios institucijų nesikišimas.
• Mišrioji
Pereinamoji ekonomikos sistema – būdinga pereinamuoju laikotarpiu, kai šalis keičia ekonominę sistemą.
Tikslai:
• Visiškas užimtumas
• Augimas ir plėtra
• Kainų pastovumas
• Laisvė
• Saugumas
Pasaulio ūkio kūrimąsi paspartino didieji geografiniai atradimai ir pramonės perversmas. Didelį postūmį turėjo gamybos automatizavimas ir elektrifikacija. Galutinai susiformavo XX amžiaus vidury. (XX amžiaus pabaigoje į gamybą pradėta diegti kompiuterinė technika)
„Pasaulio ūkio struktūrą“
I sektorius – bioprodukcinis ūkis (žaliavų gamyba) (gamtos gerybių gavimas) – miškų ūkis, žuvų ūkis, žemės ūkis.
II sektorius – Pramonės (Prekių/produkcijos gamyba) – kasyba, apdirbamoji, energetinė. (silpnos šalys)
III sektorius – Paslaugos – transportas, prekyba, švietimas, sveikatos apsauga, kultūrą, turizmas, komunalinės paslaugos, finansinės alternatyvos. (stiprios šalys)
IV sektorius – informacijos ir mokslinių tyrimų sektorius
Neoficialus sektorius – didesnę dalį sudaro nelegalus arba pusiau legalūs verslai:
• Kriminalinis verslas
• Juodoji rinka
• Neteisėtas smulkusis verslas
• Mokesčių vengimas
Legalus:
• Natūrinis ūkis
• Produkcijos auginimas tik savo reikmenims
• Bendruomeninė ekonomika
Pagal BVP ir ūkio struktūra pagal užimtumą
Agrarinė visuomenė – kai pagrindinės pajamos gaunamos iš pirmo sektoriaus veiklos. (prieš 10tūks.metų –XIX a.prad)
Pramoninė (industrinė) visuomenė – antrasis raidos etapas, kai pagrindinės pajamos gaunamos iš pramonės gamybos ir naudingų iškasenų gavybos. (XIX a. - )
Paslaugų (popramoninė) visuomenė - trečiasis etapas, kai pagrindinės pajamos gaunamos iš paslaugų sektoriaus ir jame dirba didžioji dalis šalies gyventojų.
Informacinė (žinių) visuomenė – ateities vizija, kai vyraujantis vaidmuo priklausys mokslui, žinioms ir informacijai kurti, bei naudoti.
„Valstybių ekonominė galia“
ŽSRI svyruoja nuo 0 iki 1
Žmogaus socialinės raidos indekso (ŽSRI) rodikliai:
• BVP gyventojui
• Išsilavinimo rodiklis (raštingumas ir mokymosi trukmė)
• Vidutinė gyvenimo trukmė
Valstybių pagal ekonominę galią skirstomos:
• Išsivysčiusios – aukštųjų technologijų ( 0.8 ir daugiau ŽSRI)
• Besivystančios – silpniausia pramonė (silpnos)
• Pažangios – stipriausia pramonė (0.54 iki 0.8 ŽSRI)
„Pramonės gamyba“
Pramonė – ekonomikos dalis, kurioje vyksta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!