Skridimo – fotografavimo žemėlapio projektavimas ir sudėtingų objektų uždaviniai erdviniuose brėžiniuose

KAUNO KOLEGIJA KRAŠTOTVARKOS FAKULTETAS GEODEZIJOS KATEDRA Irmantas Juodis, Andrius Adomavičius Geoinformacinių sistemų specialybės II kurso studentų SKRIDIMO – FOTOGRAFAVIMO ŽEMĖLAPIO PROJEKTAVIMAS IR SUDĖTINGŲ OBJEKTŲ UŽDAVINIAI ERDVINIUOSE BRĖŽINIUOSE Savarankiškas darbas Darbo vadovė dėst. I. Urbanavičienė KAUNAS 2006 TURINYS „Atsakymai į klausimus ieškai ir randu“........................................................................ Įvadas ............................................................................................................................. Projektiniai skaičiavimai ............................................................................................... Aerofotografavimo darbų organizavimas ...................................................................... Aerofotografavimo techninės priemonės ....................................................................... Aerofotoaparatai ............................................................................................................ Aerofotografavimo ir aerofotonuotraukų rūšys ............................................................. Aerofotografavimo objektas ir maršrutai ....................................................................... Aerofotonuotraukos kokybės įvertinimo kriterijai ........................................................ Sudėtingo objekto uždavinys erdviniame brėžinyje su paaiškinimais .......................... Išvados ........................................................................................................................... Priedai ............................................................................................................................ ATASAKYMAI Į KLAUSIMUS „IEŠKAU IR RANDU“ 1.Kas yra fotogrametrija? Tai netiesioginis, fizikinis matavimų būdas. Kuriuo nustatoma, įvairių objektų forma, dydis ir padėtis, matuojant tų daiktų fotografines nuotraukas. Žodis fotogrametrija kilęs iš graikų kalbos – šviesos rašto matavimas, taip kaip foto – šviesa, grama – raštas, metrija – matuoti. Aerofotogrametrija – tai mokslas apie žemėlapiųsudarymo metodus, naudojantis aerovaizdais – taip sakoma pirmame lietuviškame fotogrametrijos klausimus nagrinėjančiame vadovėlyje. Fotogrametrija – tai mokslas nagrinėjantis objektų nuotolio tyrimo metodus ir technologijas, naudojant gautus objektų vaizdus. 2. Išvardinkite 5 veiklos sritis, kuriose naudojamas fotogrametrijos mokslas? Dangaus kūnų tyrimai, geodezija, žemės plotų tyrimai, pastatų tyrimai, architektūra. 3. Išvardinkite 5 Lietuvos įmonės, kurios naudoja aerofotomedžiagą? Aerogeodezijos institutas, Kartografijos centras, CAD IR F PROJEKTSERVISAS, GIS MMC, Valstybinis miškotvarkos institutas, VĮ „Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras“. 4. Kokias žinote pasaulio firmas kurios gamina fotogrametrinius prietaisus ir programinę įrangą? http://www.digitalgiftstore.com/electronics-gps-devices.html čia yra GPS prietaisų gamintojas, http://www.amazon.com/gps tai tinklapis kuriame galima įsigyti GPS įrangą. 5. Išvardinkite 5 interneto svetaines kurių domene randate informacijos apie fotogrametriją. Trumpai apibūdinkite jų turinį. http://www.agi.lt – analitinė fotogrametrija, skaitmeninė fotogrametrija, skaitmeninių ortofotografinių planų gamyba, topografinių M 1:50000 žemėlapių TOP50LT sudarymas ir paruošimas leidybai. http://www.whoiswho.lt – Kas yra kas. http://www.lvmi.lt – fotogrametrijos darbai. http://ausis.gf.vu.lt – čia sprendžiamos aktualios skaitmeninės fotogrametrijos problemos ir atliekami aerofotogrametriniai kartografavimo darbai. http://www.kauko.lt – studijų programos. http://2002.infobalt.lt – tecninė ir mokslinė įranga. 6. Ortofotografinių žemėlapių naudojimas žemėtvarkoje, kartografijoje, geodezijoje, registrų centre (pavyzdžiai). Registrų centre: vykdo šias funkcijas: registruoja fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamąjį turtą, nuosavybės bei kitas daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, teikia oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis, atlieka statinių kadastrinius matavimus, formuoja, tvarko, atnaujina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banką, atlieka nekilnojamojo turto rinkos tyrimus ir turto vertinimą, registruoja juridinius asmenis ir teikia duomenis apie juos. Geodezijoje ir kartografijoje: ortofotografinių žemėlapių duomenų bazės sudarymas ir valdymas. Žemėtvarkoje: paženklinti sklypą vietovėje, žemės sklypo planui parengti. 7. Kuo skiriasi aerovaizdas fotopopieriuje nuo skaitmeninio aerovaizdo? Skaitmeninis vaizdas skiriasi tuo, kad jį galima tampyti, redaguoti, praplėsti ir pan. ĮVADAS Viena aktualiasių problemų – aerofotonuotraukų panaudojimas topografijoje. Analizuojant aerofotografavimo darbus, reglamentą, techninius reikalavimus, įvertinant aerofotografavimo užsakymo kokybę, labai svarbu žinoti problemas ir jas įvertinti. Šio savarankiško darbo tikslas suprojektuoti ir išanalizuoti skridimo – fotografavimo žemėlapio projektavimo darbus. Kartu su darbo užduotimi reikia atlikti individualias užduotis projektiniams skaičiavimams atlikti, naudojantis kartografine medžiaga, kur projektuojamas skridimo – fotografavimo žemėlapis. Naudodamiasis įvairia literatūrą, aerofotografavimo darbų reglamentu bei taikydami įgytas žinias turėjome išanalizuoti aerofotografavimo metodus, aerofotonuotraukų rūšis, aerofotografavimo vykdymo įpatumus, suprojektuoti nagrinėjamos vietovės aerofotografavimo skridimo žemėlapį. Atliko stud. GIS5/1 Mantas Maziukas FOTOGRAMETRIJA Skridimo fotografavimo projekto skaičiavimas, projektavimas 1. Atlikite projektinius skaičiavimus Projektinis aeronuotraukos mastelio vardiklis: M - 1: 20 000 Aerofotonuotraukos kadro dydis: l – 23×23 cm Objektyvo židinio nuotolis: fk – 178,23 mm = 0,17823 m; Lėktuvo skridimo greitis: W - 285 km/h = 79,17 m/s. Projektiniai duomenys: Raskite vidutinę objekto plokštumos altitudę: A= 204 ; A= 54,2 ; A = = 129,1 A = = 74,9 A ir A- aukščiausio ir žemiausio vietovės taškų altitudės, kurios nustatomos topografiniame žemėlapyje. Raskite maksimalų vietovės taškų aukštį virš vidutinės aerofotografavimo baro plokštumos : h = Amax - Avid =74,9 1. Raskite projektinį vidutinį fotografavimo aukštį H. Kai, f- duotas Jūsų užduotyje H = m× f= 3564,6 m raskite absoliutinį skridimo aukštį: H = A + H = 3693,7 f- židinio atstumas, m – aerofotonuotraukos mastelio vardiklis. 2. Skaičiuojami projektiniai išilginis ( px) ir skersinis ( py) aerovaizdų perdengimai arba sanklotos , procentais a) kai aerofotonuotraukos mastelis smulkesnis kaip 1: 25 000 b) kai aerofotonuotraukos mastelis nuo 1: 25 000 iki 1:10 000 =62,8% =36,36% c) kai aerofotonuotraukos mastelis stambiau kaip 1: 10 000 , h – maksimalus vietovės taškų aukštis virš vidutinės aerofotografavimo baro plokštumos 3. Raskite projektinę fotografavimo baze Bx vietovėje ( metrais) B = = 1711,2 čia l – aerovaizdo kraštinė milimetrais, m – aerofotonuotraukos mastelio vardiklis 4. Raskite projektinį atstumą tarp gretimų maršrutų ašių vietovėje B( metrais). B= = 2927,44 čia l – aerovaizdo kraštinė milimetrais, m – aerofotonuotraukos mastelio vardiklis 5. Raskite fotografavimo bazę žemėlapyje bx ( milimetrais) bx = = 34,22 kur Mz – žemėlapio mastelio vardiklis, kuriame projektuosite skridimo fotografavimo žemėlapį 6. Raskite atstumą tarp aerofotonuotraukos maršruto ašių žemėlapyje by ( milimetrais) by = = 58,55 7.Raskite aerovaizdo naudingą plotą (km²): Q = = 5,01 8. Apskaičiuokite aerovaizdų skaičių viename maršrute ( apvalinkite iki didesnio sveiko skaičiaus): H = 13 L - objekto plotis vietovėje vakarų – rytų kryptimi (km), nustatytas žemėlapyje. 9. Apskaičiuokite maršrutų skaičių objekte ( apvalinkite iki didesnio sveiko skaičiaus): C= = 8 L - objekto ilgis vietovėje pietų – šiaurės kryptimi (km), nustatytas žemėlapyje. 10. Raskite bendrą aerovaizdų skaičių visame objekte: N = Nm×C = 104 11. Reikiamo filmo kiekis: F = (l×N)+1 = 24,92 Kur l – aerovaizdo kraštinės ilgis metrais 12. Raskite intervalą tarp ekspozicijų ( sekundėmis): = 21,16 kai, W – lėktuvo greitis ( m/s) 13. Apskaičiuokite laiką T, kuris reikalingas viso objekto fotografavimui ( val.) = 1610,21 = 26,8 W – lėktuvo greitis ( m/s), Ls - naudingas skridimo kelias, kuris apskaičiuojamas pagal formulę ( kilometrais): = 127,48 14. Vakarinio ir rytinio objekto pakraščiais projektuojame po vieną maršrutą, taip kad maršrutų vaizdų kraštas maždaug sutaptų su objekto riba ( milimetrais) = 92 l – aerovaizdo kraštinė ( milimetrais) 15. Apskaičiuokite vieno aerovaizdo plotą, kuris yra lygus = 21160000m2 kur L – aerovaizdo kraštinės užimamas plotas vietovėje ( metrais) = 4600 Atliko stud. GIS5/2 Aldevinas Dusevičius FOTOGRAMETRIJA Skridimo fotografavimo projekto skaičiavimas, projektavimas 1. Atlikite projektinius skaičiavimus Projektinis aeronuotraukos mastelio vardiklis: M - 1: 30 000 Aerofotonuotraukos kadro dydis: l – 23×23 cm Objektyvo židinio nuotolis: fk – 178,23 mm = 0,17823 m; Lėktuvo skridimo greitis: W - 285 km/h = 79,17 m/s. Projektiniai duomenys: Raskite vidutinę objekto plokštumos altitudę: A= 204 ; A= 54,2 ; A = = 129,1 ; A = = 74,9 ; A ir A- aukščiausio ir žemiausio vietovės taškų altitudės, kurios nustatomos topografiniame žemėlapyje. Raskite maksimalų vietovės taškų aukštį virš vidutinės aerofotografavimo baro plokštumos : h = Amax - Avid =74,9 2. Raskite projektinį vidutinį fotografavimo aukštį H. Kai, f- duotas Jūsų užduotyje H = m× f= 5346,9 m raskite absoliutinį skridimo aukštį: H = A + H = 5476 f- židinio atstumas, m – aerofotonuotraukos mastelio vardiklis. 2. Skaičiuojami projektiniai išilginis ( px) ir skersinis ( py) aerovaizdų perdengimai arba sanklotos , procentais a) kai aerofotonuotraukos mastelis smulkesnis kaip 1: 25 000 =62,53% =30,98% b) kai aerofotonuotraukos mastelis nuo 1: 25 000 iki 1:10 000 c) kai aerofotonuotraukos mastelis stambiau kaip 1: 10 000 , h – maksimalus vietovės taškų aukštis virš vidutinės aerofotografavimo baro plokštumos 5. Raskite projektinę fotografavimo baze Bx vietovėje ( metrais) B = = 2585,43 čia l – aerovaizdo kraštinė milimetrais, m – aerofotonuotraukos mastelio vardiklis 6. Raskite projektinį atstumą tarp gretimų maršrutų ašių vietovėje B( metrais). B= = 4762,38 čia l – aerovaizdo kraštinė milimetrais, m – aerofotonuotraukos mastelio vardiklis 5. Raskite fotografavimo bazę žemėlapyje bx ( milimetrais) bx = = 51,7086 kur Mz – žemėlapio mastelio vardiklis, kuriame projektuosite skridimo fotografavimo žemėlapį 6. Raskite atstumą tarp aerofotonuotraukos maršruto ašių žemėlapyje by ( milimetrais) by = = 95,2476 7.Raskite aerovaizdo naudingą plotą (km²): Q = = 12,31 8. Apskaičiuokite aerovaizdų skaičių viename maršrute ( apvalinkite iki didesnio sveiko skaičiaus): H = 10 L - objekto plotis vietovėje vakarų – rytų kryptimi (km), nustatytas žemėlapyje. 9. Apskaičiuokite maršrutų skaičių objekte ( apvalinkite iki didesnio sveiko skaičiaus): C= = 5 L - objekto ilgis vietovėje pietų – šiaurės kryptimi (km), nustatytas žemėlapyje. 10. Raskite bendrą aerovaizdų skaičių visame objekte: N = Nm×C = 50 11. Reikiamo filmo kiekis: F = (l×N)+1 = 12,5 Kur l – aerovaizdo kraštinės ilgis metrais 12. Raskite intervalą tarp ekspozicijų ( sekundėmis): = 32,66 kai, W – lėktuvo greitis ( m/s) 13. Apskaičiuokite laiką T, kuris reikalingas viso objekto fotografavimui ( val.) = 1610,21 = 35,9 W – lėktuvo greitis ( m/s), Ls - naudingas skridimo kelias, kuris apskaičiuojamas pagal formulę ( kilometrais): = 170,63 14. Vakarinio ir rytinio objekto pakraščiais projektuojame po vieną maršrutą, taip kad maršrutų vaizdų kraštas maždaug sutaptų su objekto riba ( milimetrais) = 138 l – aerovaizdo kraštinė ( milimetrais) 15. Apskaičiuokite vieno aerovaizdo plotą, kuris yra lygus = 47610000 m2 kur L – aerovaizdo kraštinės užimamas plotas vietovėje ( metrais) = 6900 AEROFOTOGRAFAVIMO DARBŲ ORGANIZAVIMAS Aerofotografavimo darbų apskaitą ir kontrolę atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Leidimą aerofotografavimo darbams vykdyti konkrečiuose objektuose išduoda Nacionalinė žemės tarnyba, prieš tai ji suderinusi su Krašto apsaugos ministerija ir valstybės imone: „oro navigacija“. Kai aerofotografavimo darbai atliekami pasienio ruožuose, leidimas derinamas ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Esant poreikiui perkirsti Lietuvos respublikos valstybės sieną į gretimos valstybės teritoriją aerofotografavimo darbų metu, leidimas išduodamas tik nustatyta tvarka suderinus su gretimos valstybės kompetetingoms institucijoms, apie tai informuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos. Leidimas išduodamas laikotarpiui, nurodytam paraiškoje. Pasibaigus leidimo galiojimo terminui arba pasikeitus aerofotografavimo sąlygoms, leidimas turi buti atnaujintas. Paraišką leidimui gauti pateikia visi ūkio subjektai, norintys atlikti aerofotografavimo darbus. Paraišką pateikia užsakovas prieš du mėnesius iki darbų pradžios. Paraiškoje nurodoma: • aerofotografavimo terminas – vietovės fotografavimas iš oro, naudojant lėktuvus, sraigtasparnius ar kitus skraidančius aparatus. Šių darbų kompleksas rezultatas –aerofotografinė nuotrauka; • aerofotografavimo darbų paskirtis; • organizacija - užsakovas (pavadinimas, adresas, kontaktinis telefonas, faksas, elektroninio pašto adresas, atsakingas asmuo); • organizacija - vykdytojas (pavadinimas, adresas, kontaktinis telefonas, faksas, elektroninio pašto adresas, atsakingas asmuo), • licencijos išdavimo data ir numeris; • aerofotografavimo darbų objekto kartograma (rekomenduojama sudaromo žemelapio lapų išdestymo), fotografuojamos teritorijos plotas (km²); • aerofotografavimo mastelis ir aukštis; • aerofotoaparato tipas ir židinio atstumas; • aerofilmo tipas; • orlaivių duomenys (kokiai valstybei priklauso orlaivis, jo tipas, numeris); • orlaivių igulos narių vardai, pavardės. Jei aerofotografavimo darbus atliks užsienio valstybių subjektai, paraiškoje būtinanurodyti Lietuvos Respublikos valstybės sienos atkarpą, kuri bus kertama, ir aerouostų pavadinimus, kur ketinama nutupdyti orlaivius. Aerofotografavimo darbus gali atlikti Lietuvos ar užsienio valstybinės organizacijos ir privačios kompanijos (toliau - vykdytojas), turinčios licencijas atlikti aerofotografavimo darbus. Aerofotografavimo darbai atliekami pagal suinteresuotų Lietuvos valstybinių bei nevalstybinių organizacijų ir privačių kompanijų (toliau - užsakovas) paruoštas sutartis, kuriose nurodoma: • leidimas atlikti aerofotografavimo darbus; • aerofotografavimo darbų paskirtis; • aerofotografavimo metodas (planinis, perspektyvinis, plotinis, maršrutinis), aerofotografavimo mastelis ir aukštis; • aerofotografavimo objektas, nurodant jį kartogramoje (rekomenduojama sudaromo žemelapio lapų išdėstymo), plotas (km²); • aerofotoaparato tipas, židinio atstumas, aerofilmo tipas (panchromatinis, spalvotas negatyvinis/pozityvinis, spektrozoninis, skaitmeninis), • specialios irangos naudojimas (GPS, girostabilizacija ir kt.); • fotografavimo laikas ir apribojimai (metų laikas, paros metas, saulės aukštis virš horizonto, sniego danga, augmenijos būklė, vandens lygis upėse ir pan.); • produkcija, perduodama užsakovui, ir jos atidavimo terminai. AEROFOTOGRAFAVIMO TECHNINĖS PRIEMONĖS Atsižvelgiant į skraidymo aparato skrydžio principus ir pobūdį, fotografavimo aukštį, skiriama dvi Žemės paviršiaus fotografijos rūšys: aerofotonuotrauka ir kosminė fotonuotrauka. Fotografuojant iš Žemės atmosferos ir iš dalies stratosferos sluoksnių (aukštis iki 60 km), gaunama Žemės paviršiaus aerofotonuotrauka, o fotografuojant iš kosminės erdvės – kosminė fotonuotrauka. Kosminės fotonuotraukos yra tolimesnė aerofotonuotraukų tobulinimo stadija, jų atsiradimą sąlygojo kosminių aparatų sukūrimas ir sėkmingi jų skrydžiai aplink Žemę. Šių fotonuotraukos rūšių reikšmingus skirtumus lemia tik skraidymo aparatų konstrukcijos ir skrydžių valdymo bei navigacijos principai. Tuo tarpu fotografuojant iš kosmoso, naudojamos tos pačios techninės priemonės bei apdorojimo metodai, tik atliekant fotoaparatų vidinio orientavimo elementų kalibravimą jie pritaikomi fotografuoti iš didelio aukščio. Apskritai, aerofotografavimui gali būti naudojami bet kokio tipo skraidymo aparatai (lektuvai, oro balionai ir kita), jei juose įrengta anga, per kurią aerofotoaparatūrą galima nukreipti į Žemės paviršių. Siekiant gauti aukštos kokybės aerofotonuotraukas, skraidymo aparatams yra keliami šie bendrieji reikalavimai: • įrengta fotoliukų (angų) sistema, kuriose išdestoma aerofotoaparatai ir orientavimo prietaisai; • skrydžių ir aerofotografavimo iš didesnio aukščio galimybė (6 km ir daugiau), tai yra skraidymo aparatų kabina turi būti hermetizuota; • kuo ilgesnio skraidymo be nusileidimo galimybė; • horizontalaus ir stabilaus skrydžio savybės; • ivairaus greičio stabilaus ir horizontalaus skrydžio savybės; • palankios Žemės paviršiaus stebėjimo ir orientavimo galimybės. Aptariant kosminius Žemės paviršiaus zondavimo metodus, reikia išskirti dvi jo kryptis: tai žemės paviršiaus fotografavimo metodai ir spektrinio zondavimo mikrobangomis metodai. Pirmoji kryptis – tai aerofotografavimo metodu aukštesnioji pakopa: tokie pat Žemės paviršiaus plotai fotografuojami iš kosminių skraidymo aparatų. Antroji kryptis – tai nuo Žemės paviršiaus ir jame esančių objektų atsispindejusi Saulės spindulių ir aktyviai skleidžiamų radijo bangų energijos registravimas skenavimo metodais, dažniausiai vadinami skenavimo arba skenerinės nuotraukos metodais. Jie teikia informaciją apie Žemės paviršių skaitmenine forma, kuri gali buti sparčiai ir tiksliai apdorota ir perduota naudotojui. Tokiomis zondavimo sistemomis galima padaryti žemės paviršiaus nuotrauką. AEROFOTOAPARATAI Viena iš pagrindinių aerofotografavimo priemonių yra fotoaparatas, kurio konstrukcija dėl savitos paskirties ir darbo sąlygu gerokai skiriasi nuo antžeminių fotografavimo priemonių ir todėl turi savo tikslinį pavadinimą „aerofotoaparatas", sutrumpintai dažnai žymimas AFA. Aerofotoaparatas Žemės paviršiui fotografuoti patalpinamas i specialų skraidymo aparatą, kuris grindyse arba šone priklausomai nuo fotografavimo paskirties turi išpjautą specialią angą - fotoliuką. Kartu su aerofotoaparatas skraidymo aparate itaisomi ir įvairūs pagalbiniai prietaisai, kurie visi sudaro aerofotografavimo techninių priemonių kompleksą. Išanalizavus ivairių šaltinių medžiagą galima teigti, kad visi šiuolaikiniai aerofotoaparatai yra automatiniai, ir nežiūrint didelio jų tipų ir konstrukcijų įvairumo, visi šiuolaikiniai aerofotoaparatai turi daug bendrų konstrukcijos elementų bei dalių. Bendrieji konstrukcijos elementai: 1. Kasetė, kurioje patalpinamas aerofotofilmas, o prie jo objektyvo židinio plokštumoje –aerofotofilmo išlyginimo ir pervyniojimo mechanizmo. Aerofotoaparatas komplektą dažniausiai sudaro keletas kasečių, kurios reikalui esant pakeičiamos aerofotografavimo metu. 2. Aerokamera, tai vientisas korpusas, kurio rėmai tiksliai suderinti su objektyvo židinio plokštuma. Tokiame korpuse sumontuota: objektyvas, eksponavimo mechanizmas (užraktas) ir aerofotoaparatas visų dalių darbo paskirstymo mechanizmas. 3. Elektros energijos šakiniai, varantys aerofotoaparatas mechanizmus. 4. Aeroįranga, kuri skrydžio metu atlieka aerokameros stabilizavimo funkcijas. 5. Valdymo ir aerokameros darbo kontrolės prietaisai, kurie aptarnauja ir palaiko nustatytą aerofotoaparatas darbo režimą ir eigą, jo įjungimą ir išjungimą, taip pat atlieka operacijų eiliškumo ir tikslumo kontrolę; 6. Pagalbinės aerofotoaparatas dalys — šviesos filtrai, elektros laidai, transformatoriai ir kt. Kiekvienas aerofotoaparatas turi savo techninį pasą, kuris dažnai vadinamas formuliaru. Jame nurodyti pagrindiniai aerofotoaparatas parametrai, jo būklė, komplekto dalių sarašas, žinios apie atliktus remontus, kalibravimą ir kt. duomenys. Vienas iš svarbiausių parametrų yra aerofotoaparatų darbo ciklas, kuris atitinka vienos fotonuotraukos užfiksavimo laiką. Per šį laiko tarpą atliekama keletas nuoseklių, operacijų: pervyniojamas fotofilmas, užvedamas eksponavimo mechanizmas, fotofilmas išlyginamas, prispaudžiamas prie išlyginamojo stiklo ir eksponuojamas, t.y. suveikia fotoužraktas ir įvyksta fotografavimas. Nuo aerofotoaparatų darbo ciklo trukmės priklauso jų panaudojimo efektyvumas, lėktuvo greičio ir aerofotonuotraukų perdengimo suderinimo galimybė. Ypač dažnai tokių problemų kyla norint padaryti stambaus mastelio aerofotografijas. Aerofotoaparatai klasifikuojami pagal įvairius jų parametrus. Pagal fotografinio filmo eksponavimo principus skiriami kadriniai, plyšiniai ir panoraminiai aerofotoaparatai. Fotografuojant kadriniais aerofotoaparatais, fotofilmas eksponuojamas atskirais laiko tarpais ir fotografuojamos vietovės fotovaizdas formuojamas iš atskirų kadrų. Objektyvo optinės ašies padetis per visą fotografavimo procesą išlieka pastovi (nesikeičia). Fotografuojant plyšiniais aerofotoaparatas, vyksta nenutrūkstamas aerofotofilmo eksponavimas visą laiką per atvirą plyšį, sinchronizuojant pervyniojimo ir skraidymo aparato greičius. Fotografavimo metu objektyvo optinės ašies padėtis taip pat nekinta. Fotografuojant panoraminiais aerofotoaparatais, optinė ašis nuolat keičia savo kryptį ir gaunamas ištisas panoramos fotovaizdas. Paprastai Žemės paviršiaus fotografavimas dešifravimo ir kartografavimo tikslais yra atliekamas tik kadriniais aerofotoaparatais. Aerofotonuotraukų geometrinės savybės, jų fotogrametrinio apdorojimo ir dešifravimo galimybės iš dalies yra nulemtos aerofotoaparatų konstrukcijos elementų parametru. Todėl pagal tikslinę aerofotonuotraukų paskirtį skiriami topografiniai ir netopografiniai, kartais vadinami žvalgybiniais, aerofotoaparatas. Aerofotogrametriškai apdorojamos aerofotonuotraukos turi būti ortoskopiškos, jų vaizdas turi būti panašus į fotografuojamą vietovę. Todėl topografiniams aerofotoaparatams keliami gerokai griežtesni reikalavimai dėl aerofotofilmo išlyginimo objektyvo židinio plokštumoje, išilginio perdengimo reguliavimo, objektyvo distorsijos dydžio, vidinio orientavimo elementų pastovumo. Periodiškai prieš aerofotografavimo darbus aerofotoaparatas yra kalibruojami - patikslinami vidinio orientavimo elementai (objektyvo židinio nuotolis, koordinatės), pagrindinio taško padėtis, objektyvo distorsija ir skiriamoji geba. Be to, atliekant aerofotografavimą topografinių žemelapių sudarymo tikslais būtina naudot pagalbinę irangą ir prietaisus, kurie teikia papildomos stereofotogrametrinės informacijos apie fotografavimo ašį, jų skirtumus, optinės ašies posvyrio kampus. Netopografinis aerofotoaparatas, kurių aerofotonuotraukos skirtos dešifravimui ir nenaudojamos tiksliam kartografavimui, turi užtikrinti puikias aerofotonuotraukų vaizdumo savybės, leistinai sumažinant reikalavimus vaizdo geometrijai. Aerofotoobjektyvas yra svarbiausia ir pagrindinė aerofotoaparato dalis ir iš jo parametrų dažniausiai sprendžiama apie aparato galimybes ir kokybę Aerofotoobjektyvo paskirtis yra židinio plokštumoje sudaryti Žemės paviršiaus vaizdą, kuris yra fiksuojamas fotografiniame filme. Objektyvas kartu su šviesos filtrais, fotofilmo išlyginimo stiklu vaizdo koregavimo priedais sudaro aerofotoaparatas optinę sistemą, nuo kurios priklauso aerofotonuotraukų geometrinės, fotometrinės ir vaizdinės savybės. Pagrindiniai aerofotoobjektyvo rodikliai: regėjimo kampas ir židinio nuotolis - kartu yra ir aerofotoaparatų klasifikacijos pagrindiniai parametrai. Jų dažniausiai užtenka pasirenkant AFA aeronuotraukai daryti kartografavimo bei dešifravimo darbams. Pagal objektyvo regejimo kampą ir židinio atstumą skiriama šios AFA klasės: • siaurakampiai arba ilgo židinio nuotolio AFA, kurių regėjimo kampas būna iki 45°, židinio nuotolis didesnis nei 400 mm; • normalaus kampo arba normalaus židinio nuotolio AFA, kurių regėjimo kampas yra nuo 46° iki 80, židinio nuotolis 155 mm-350 mm; • plačiakampiai arba trumpo židinio nuotolio, kurių regėjimo kampas 81°-110°, židinio nuostolis mažesnis už 155 mm; • superplačiakampiai, kurių regėjimo kampas viršija 110°. Dažniausiai naudojami yra normalaus regėjimo kampo ir plačiakampiai AFA. Jų aerofotonuotraukos pasižymi geromis geometrinėmis bei fotometrinėmis savybėmis ir tenkina griežčiausius stereofotogrametrinių metodų planų sudarymo, reljefo nuotraukos bei dešifravimo reikalavimus. Gerokai rečiau naudojami siaurakampiai AFA, jais stambiu masteliu fotografuojama iš kosmoso. Svarbus aerofotoaparato optinės sistemos elementai yra šviesos filtrai, kuriais reguliuojamas į negatyvus patenkančios šviesos spektras. Šviesos filtrai padeda gerinti aerofotonuotraukų fotometrines ir vaizdines savybes bei didinti jų informatyvumą ir dešifravimo galimybes. AEROFOTOGRAFAVIMO IR AEROFOTONUOTRAUKŲ RŪŠYS Aerofotografavimas ir jo galutinė produkcija – aerofotonuotrauka yra viena svarbiausių ir pagrindinių informacijos apie Žemės paviršių ir jame esančių objektų rinkimo priemonių. Tai kartografavimo ir objektų įvertinimo bei aprašymo metodu techninis pagrindas. Be aerofotonuotraukų dabar neįmanoma padaryti topografinę Žemės paviršiaus nuotrauką, sudaryti topografinius bei teminius žemėlapius, atlikti miškotvarkos darbus. Aerofotografavimo darbų esmė ir tikslai yra šie: • pasinaudojant techniniu priemonių ir metodų kompleksu, iš skraidymo aparatų nufotografuoti Žemės paviršių ir esančius jame objektus • gauti aerofotonuotraukas, teikiančias apie tuos objektus visą tikslinę informaciją. Pagal aerofotografavimo principus ir paskirti skiriamos įvairios aerofotonuotraukos, kaip aerofotografavimo galutinės produkcijos, rūšys. Aerofotonuotraukų savybės lemia aerofotoaparato optinės ašies padėtis fotografavimo metu. Ji eina statmenai Žemės paviršiui, bet dėl įvairių priežasčių galimi nuokrypiai: 1. Kai fotoaparato optinės ašies posvyrio kampas į = 0, gauname vertikaliąją aerofotonuotrauką. 2. Dėl skraidymo aparato vibracijos ir oro srovių poveikio aerofotoaparato optinė ašis turi nereguliuojamą posvyri, ir kai tas posvyris neviršija 3° (į

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!