Skaidrės: radioaktyvumas

RADIoaktyvumas

Turinys:

• Kais yra radioaktyvumas?
• Radioaktyvumo atradimas ir tyrinėjimas
• Pagrindinės radioaktyvaus spinduliavimo rūšys
• Radioaktyviosios atliekos
• Radioaktyviųjų medžiagų žymėjimas
• Didžiausios atominės katastrofos
• Žalingas radioaktyviosios spinduliuotės poveikis
• Radioaktyvumo matavimo prietaisai ir vienetai
• Klausimai ir atsakymai
• Literatūros šaltiniai

radioaktyvumo atradimas ir tyrinėjimas:

Radioaktyvumas tai savaiminis vienų atomų branduolių virsmas kitų atomų branduoliais, kurio metu skleidžiama radioaktyvioji spinduliuotė ir kai kurios elementariosios dalelės. Branduolių virsmai vyksta pagal tam tikrus dėsningumus, kuriuos pirmasis suformulavo Frederikas Sodis. Šie dėsningumai buvo pavadinti poslinkio taisyklėmis. Radioaktyvieji virsmai pasižymi tuo, kad jie vyksta savaime, spontaniškai ir pakeisti, pareguliuoti jų neįmanoma nei kaitinimu, nei lėtais elektriniais ar magnetiniais laukais, nei smūgiais, nei cheminėmis reakcijomis. taip yra todėl, kad virsmai vyksta atomų gelmėse - branduoliuose.

Antuanas Anri Bekerelis ( Antoine Henri Becquerel,1852 m. gruodžio 15 d. – 1908 m. rugpjūčio 25 d.) – prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas.

1896 m., tyrinėdamas urano fosforescenciją, atsitiktinai atrado radioaktyvumą. Tirdamas Vilhelmo Rentgeno darbą ir besiruošdamas eksperimentui su ryškia saulės šviesa, Bekerelis patalpino fluorescencinį mineralą (urano druską) tarp fotografinių plokštelių ir viską įsuko į juodą medžiagą. Tačiau dar prieš atliekant eksperimentą Henris pastebėjo, jog fotografinės plokštelės buvo visiškai apšvitintos. Šis pastebėjimas nuvedė jį prie savaiminio branduolinio spinduliavimo atradimo.

1897 m. pradėjo tirti radioaktyvumą. Su žmona M.Kiuri 1898 m. atrado polonį; 1899 m. radį; 1899 m. aptiko indukuotąjį radioaktyvumą, tyrė radioaktyviąją spinduliuote; 1901 m. nustatė šios spinduliuotės fiziologinį poveikį, o tai lėmė radžio terapijos pagrindų sukūrimą; 1903 m. pradėjo vartoti radioaktyviųjų branduolių pusamžio (pusėjimo trukmės) sąvoką. organizavo pramoninę radžio gamybą iš urano rūdos.

MARIJA SKLODOVSKA-KIURI (LENK. MARIA SKŁODOWSKA – PRANC. CURIE; 1867 M. LAPKRIČIO 7 D. – 1934 M. LIEPOS 4 D.) – LENKŲ-PRANCŪZŲ MOKSLININKĖ, VIENA RADIOLOGIJOS SRITIES PRADININKIŲ, DUKART NOBELIO PREMIJOS LAUREATĖ.

PJERAS KIURI (PIERRE CURIE; 1859 M. GEGUŽĖS 15 D. PARYŽIUJE – 1906 M. BALANDŽIO 19 D. TEN PAT) – PRANCŪZŲ FIZIKAS, VIENAS RADIOAKTYVUMO MOKSLO KŪRĖJŲ, NOBELIO FIZIKOS PREMIJOS LAUREATAS.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!