Skaidrės apie geležį

geležis Atomo sandara, ryšiai tarp atomų Geležies branduolio krūvis 26+. Elektronų išsidėstymas sluoksniuose: 2, 8, 14, 2. Atominė masė 56 (suapvalinta). Geležies atomas Elemento apibūdinimas pagal Padėtį lentelėj Periodinėje lentelėje geležis žymima simboliu Fe (lot. Ferrum), ji yra aštuntoje B grupėje, ketvirtame periode. Geležies atomai išoriniame sluoksnyje turi du elektronus. Geležies valentingumas cheminiuose junginiuose tik teigiamas, lygus 2, 3 didžiausias 6. Metalo paplitimas gamtoje, rūdos Geležis gamtoje yra vienas plačiausiai paplitusių metalų, sudarantis 5,1% viso Žemės plutos masės. Elementinė geležis aptikta tik meteoritų liekanose. Aktyvumo eilėje stovi kairiau vandenilio, yra aktyvi, todėl gamtoje aptinkama rūdose. Geležies rūda – gamtinė mineralų sankaupa, kurioje yra 16 – 70% geležies. Rūdos būna įvairios mineralinės ir cheminės sudėties. Žinoma daugiau kaip 300 mineralų sudarančių geležies rūdą. Rūda Metalo paplitimas gamtoje, rūdos Svarbiausios geležies rūdos: Magnetitas – Fe2O4; hematitas – Fe2O3; sideritas – FeCO3; getitas – FeOOh. Rūda, turinti daugiau kaip 50% geležies, vadinama sodria, 50 – 25% - vidutine, mažiau kaip 25% - skurdžia rūda. Vidutinė ir skurdi rūda sodrinama prieš dedant ją į aukštakrosnę ketui gauti. Didžiausi geležies rūdų telkiniai yra Australijoje, Brazilijoje, JAV, Indijoje, Kanadoje. gavimas Pirmiausia žmogus savo reikmėms panaudojo meteoritinę geležį. Tik II tūkstantmetyje pr.Kr. jis išmoko geležį gauti iš rūdų. Senovėje geležis buvo lydoma iš limonito. Geležis ir jos dirbiniai įvairiose pasaulio šalyse pradėti naudoti ir gaminti įvairiu laiku: Mažojoje Azijoje, Egipte, Mesopotamijoje, Užkaukazėje, Indijoje – XII – IX a.pr.Kr Viduržemio jūros pakrantėse – XII – X a.pr.Kr. Europoje – VIII – II a.pr.Kr. Limonitas gavimas Lietuvoje geležies amžiaus pradžia laikomas V a.pr.Kr. Vietinė geležis pradėta gaminti maždaug I a., o iki to laiko geležinių dirbinių turėta nedaug. Iki XIV a. Geležis iš rūdos buvo redukuojama medžio anglimi žaizdre, į kurį buvo pučiamas oras dumplėmis, kai kur naudojo medinius stūmoklinius siurblius. Vėliau atsirado šachtinės krosnys, o nuo XVI a. – aukštakrosnės. Šachtinė krosnis Dumplės Aukštakrosnės schema Fizikinės savybės • Agregatinė būsena – kieta • Spalva – sidabriškai pilka • Kietumas – kieta • Blizgesys – blizgi • Magneto poveikis – įsimagnetina • Tankis – 7874 kg/m3 • Lydymosi temperatūra - 1539°  Geležis Cheminės savybės Geležis yra vidutinio aktyvumo metalas. Junginiuose jai būdingi oksidacijos laipsniai +2 ir +3. Kaitinama reaguoja beveik su visais nematalais: 3Fe + 2O2 → Fe3O4 + Q Geležis lengvai tirpsta stipriose praskiestose rūgštyse ir išstumia vandenilį: Fe + 2H3O + 2Cl → Fe2 + 2Cl ↑ + H2 + 2H2O Įkaitinta geležis reaguoja su vandens garais: 570oC Fe + H2O → FeO + H2 Cheminės savybės Geležis išstumia iš druskų tirpalų, esančius metalų įtampų eilėje į dešinę nuo jos: Fe + CuSO4 → Cu + FeSO4 Lydiniai. Jų sudėtis, savybės ir panaudojimas Cunife (Cu + Ni + Fe) – vario, nikelio ir geležies lydinys. Lydinio šiluminio ilgėjimo koeficientas sutampa su kai kurių stiklo rūšių koeficientu, todėl šis lydinys tinka kaitrinių lempučių įvadams, elektroninėms lempoms. Jis yra magnetinis, iš jo galima gaminti magmetus. Ketus – eutektiškai stingstantis geležies, anglies ir silicio lydinys, sudarytas iš daugiau kaip 95% Fe ir 2,1 – 4,0% C bei 0,6 – 3,0% Si. Ketus linkęs būti trapus, išskyrus vieną jo rūšį – kalųjį ketų. Dėl žemos lydymosi temperatūros, gero takumo ir liejalumo, puikaus mechaninio apdorojamumo, atsparumo deformacijoms ir dilimui ketus yra plačiai naudojama inžinerinė medžiaga, iš kurios gaminama vamzdžius, mašinų dalis. Permendiūras – minkštamagnetinis geležies, kobalto ir vanadžio lydinys. Pasižymi didele įmagnetinimo sotimi. Naudojamas mažų elektrinių variklių rotorių, telefonų membranoms, elektromagnetų šerdims. Perminvaras – minkštamagnetinis nikelio, kobalto ir geležies lydinys. Perminvaras naudojamas radioelektronikoje ir ryšių technikoje. Ketaus keptuvė Svarbiausi junginiai. Jų savybės ir panaudojimas Geležies sulfatas (FeSO4) vartojamas rašalo ir dažų gamyboje, medienos impregnavimui, norint apsaugoti ją nuo puvimo, žemės ūkyje kovai su augalų kenkėjais Iš trivalentinės geležies junginių praktikoje dažniausiai vartojamas geležies chloridas (FeCl3), jis vartojamas organinių dažų gamyboje, poligrafijoje ir dažymo pramonėje, medicinoje. Geležies sulfatas Geležies chloridas Įdomūs faktai • Geležis susidaro per sujungimą į žvaigždes, kurių masė yra pakankama. Saulėje ir daugelyje kitų žvaigždžių yra daug geležies. • Geležis yra elementas, kuris buvo žinomas gryna forma ne mažiau kaip 5000 metų. Pavadinimas "geležis" kilęs iš anglosakso žodžio "geležis" ir skandinaviško "iarn" už metalą. • Grynos natūralios geležies yra tik keliose Žemės vietose, pavyzdžiui, Grenlandijos vakaruose. klausimynas 1.Kurioje grupėje ir kuriame periode galime rasti geležį cheminėje elementų lentelėje? VIII B grupėje, 4-ame periode. 2.Kuris amžius buvo laikomas geležies amžiaus pradžia Lietuvoje? V a. 3.Kas yra geležies rūda? Gamtinė mineralų sankaupa, kurioje yra 16 – 70% geležies. 4. Kur naudojamas geležies sulfatas? Rašalo ir dažų gamyboje, medienos impregnavimui. 5. Kur galima rasti grynos natūralios geležies? Vakarų Grenlandijoje. 6. Kaip vadinama rūda kuri turi daugiau nei 50% geležies? Sodria rūda. šaltiniai • https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Gele%C5%BEies_r%C5%ABda • https://lt.internetoteka.com/publication/5346 • https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/chemija/gelezis-2 • https://mediapro.lt/gelezis1/ Ačiū už dėmesį!

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!