APŠVIETA – po baroko sekusi kultūros epocha, išaukštinusi savarankišką žmogaus protą, tikėjusi jo galia šviesti ir tobulinti pasaulį.
• APŠVIETA – po baroko sekusi kultūros epocha, išaukštinusi savarankišką žmogaus protą, tikėjusi jo galia šviesti ir tobulinti pasaulį.
• Domėjimąsis visuomenės problemomis.
• Kosmopolitizmas - teorija, teigianti, kad žmogaus tėvynė yra visas pasaulis, o tautiniai skirtumai yra nereikšmingi.
• Laisvamanybė.
• Geresnės valstybinės santvarkos projektai.
• Prietarų, religinio nepakantumo, žmonių išnaudojimo, neteisingų įstatymų smerkimas.
• Apšvietos literatūra atlieka ne estetinę, o švietėjinę funkciją.
• Grožiniuose kūriniuose daug publicistinių, didaktinių elementų.
• Dažnai vaizduojamas žmogaus sąntykis su aplinka, jo pastangos rasti vietą viesuomenėje, kurią stengiamasi pavaizduoti kuo tikroviškiau, apimti visus sluoksnius.
• Mene atsisakyta įmantrumo, puošnumo, myslingumo.
Istorinė situacija
• Prigimtinės žmogaus laisvės ir lygybės, liaudies suverenumo, valdžios kilmės iš visuomeninės sutarties idėjos, kurias skleidė švietėjai, įgijo stprią politinę jėgą. Jomis rėmėsi už savo pilietines teises kovojęs miestiečių luomas – buržuazija. Šis, trečiasis, luomas reikalavo visų gyventojų lygybės prieš įstatymą, žodžio, susirinkimų, spaudos laisvės, teisės kartu su kitais luomais valdyti vyriausybę. Apšvietos idėjomis taip pat nepriklausomybės siekiančios tautos. Dalis švietėjų ekonimistų, vadintų fiziokratais, pabrėžė ypatingą žemdirbių vaidmenį visuomenėje. Jie ragino rūpintis liaudie švietimu bei teisėmis.
• Tokie valstybių vadovai kaip, Prūsijos karalius Frydrichas II, Rusijos imperatorė Kotryna II, ATR vadovas Augustas Ponetovskis įvedė valdomose šalyse „apšviestąjį absoliutizmą“. Šie žmonės su švietėjų pagalba gerino padėtį valstybėse, taip išvengdami revoliucijų.
Garsūs epochos žmonės
Volteras ir Denisas Didro
• Vieni iš apšvietos epochos pradininkų. Filosofai ir rašytojai. Buvo įsitikinę, jog žmonių gyvenimą gali pagerinti tik apsišvietę monarchai. Patarė net keletui Europos monarchų. Idėjas skleidė salonuose, klubuose ir draugijose.
Denisas Didro
• Aforizmai – tai geležinės vinys, įkaltos į protą neištraukiamai.
• Gamta kartais sausoka, bet menas niekad neturi būti sausas.
• Išmanymas, kokie daiktai turi būti,rodo, kad žmogaus protingas; išmanymas,kokie daiktai iš tikro yra, rodo, kad žmogus patyręs; išmanymas, kaip juos pagerinti, rodo,kad žmogus genialus.
• Kuo didesnis atstumas tarp valdančiojo ir paklūstančiojo, tuo mažiau reikšmės...
Šį darbą sudaro 1054 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!