Siuvinių konstravimo pagrindai. Moteriškas švarkas

• Projektuojamo gaminio pagrindinių detalių konstrukciniai brėžiniai (baziniame pagrinde su modelių ypatumų žymėjimu).
• Viršaus, pamušalo, įdėklų lekalų brėžiniai.
• Lekalų techninio dauginimo (gradavimo) ir dauginimo ESM brėžinys.
Paruošti konstrukcinę projekcinę ir darbinę dokumentaciją, siuvant naujus modelius. Panaudoti šiuolaikines konstravimo metodikas ir pažangias apdorojimo technologijas, parenkant naujas medžiagas ir įvertinant jų savybes. Taikyti automatizuotas projektavimo sistemas, skirtas lekalų dauginimui.
Kostiumas - toks specifinis žmonijos civilizacijos produktas, kad jei staiga dingtų viskas ir beliktų tik drabužiai, pagal juos būtų galima atkurti praėjusių epochų estetinę kultūrą, ekonomikos lygį, moralinių ir etinių normų etalonus, pagaliau individualų dėvėtojo skonį, materialines galimybes ir fantazijas. Žinovo akiai kostiumo sudėtis pasako apie žmogaus charakterį, mąstymo būdą ir elgseną daugiau negu jo tipažas ar sudėjimas.
Kostiumo istorija – tai idealų ir idėjų istorija, glaudžiai susijusi su bendraisiais kultūros, meno raidos dėsningumais. Taikant istorinį chronologinį metodą, kostimo istoriją derėtų pradėti nuo seniausių civilizacijų apdarų, bet mėginant rekonstruoti mirusių civilizacijų, tolimų epochų kostiumą, dažnai trūksta patikimesnių žinių: išorinis apvalkalas, gaubiantis žmogų freskose, reljefuose, skulptūrose, iki šiol rekonstruotas tik iš dalies. Mūsų epochos, besiremiančios vakarietiška, o ne rytietiška orientacija (kaip visos senosios civilizacijos), pradžia – viduramžiai, kurie suteikė konkretų, individualų, visai naują pavidalą statiniams, daiktams ir svarbiausia – kostiumui.
Iš prisiminimų ir vyresnių žmonių pasakojimų, tapybos darbų ar fotografijų mes žinome, kaip atrodė praėjusio šimtmečio pirmos pusės žmonių apranga, tačiau ne visuomet susimąstome, kas įtakojo vienokiu ar kitokiu formų atsiradimą.
1. Techninė užduotis
1.1 Reikalavimai projektuojamam gaminiui
Projektuojant gaminį, būtina numatyti daug įvairių reikalavimų, tokius kaip medžiagos savybes, judesių laisvumą ir drabužio paskirtį.
Medžiagų savybės:
• Medvilnė. Medvilninis pluoštas labai stiprus, patogus nešioti ir atsparus šilumai. Ji sugeria labai daug drėgmės (nuo 20 iki 65 proc. savo svorio) ir neatrodo šlapia. Merserizavimo proceso metu medvilninis pluoštas įgauna švelnų blizgesį, tampa atsparesnis plyšimui ir sutvirtėja jo savybės absorbuoti. Medvilniniai audiniai šilumos beveik nesuteikia, tačiau labai tinka karštam orui.
• Linas. Lininio pluošto paviršius yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!