Šiuolaikinio Prometėjo paveikslas. Kokias vertybes jis turėtų skelbti ir ginti?

Antikos mitologijoje aprašomas Prometėjas – garsusis titanas, Azijos ir Japeto sūnus, garsėjantis herojiškumu ir moralinėmis vertybėmis. Kadangi Prometėjo figūra jau yra tapusi simboline, akivaizdu, kad net ir šiandien galima sutikti šiuolaikiškų Prometėjų. Tad koks yra šiuolaikinio Prometėjo paveikslas, šiandien ir aptarsiu kalboje.
Prometėjas- kovotojas už teisę į gyvenimą ir orią būtį. Vienas tokių pavyzdžių – Vandos Juknaitės apysaka – esė „Išsiduosi. Balsu“. Apysakoje įžvelgiami nužemintųjų bei nuskriaustųjų likimai, kurie parodo tamsiąją visuomenės pusę. Tai gali sukelti gana didelę emocinę įtaką, tad Vandos Juknaitės tekstus galima pavadinti itin stipriais ir intriguojančiais. Kūrinyje pasakojama apie sąmoningai kuriamą ir palaikomą žmogaus ryšį su žmogumi. Tai vienintelė atsvara laukinei, fizine jėga besiremiančiai būčiai. „Išsiduosi. Balsu“ – tai pačios autorės patirtis dirbant su gatvės vaikais ir nepalankus visuomenės bei valstybės požiūris į savanoriškai prisiimtą žmogaus įsipareigojimą pamatyti silpnąjį ir padėti labiausiai gyvenimo nuskriaustam. Pagrindinė apysakos ašis susijusi su gatvės vaikais, su jų gyvenimo aplinkybių paneigta galimybe gyventi kitaip, kurti, konstruoti savo gyvenimą visko netekus, mokantis pamatyti savyje jėgą gyventi ir remtis ja. Autorė formuoja suvokimą, kad, nors ir netekęs pačios pagrindinės gyvenimo atramos – artimųjų, rūpesčio ir meilės, jaunas žmogus, kitų padedamas, gali išmokti kurti save ir savo gyvenimą. Buvimas su likimo nuskriaustais vaikais autorei atvėrė vieną gyvenimiškos logikos paradoksų: įgimta žmogaus orumo pajauta, gyvenimo atkakliai neigta visa griaunančia jėga, yra nesunaikinama: „Jie gynė ne save. Gynė Dovilę. Ne. Gal ne. Paklausti, ką jie gina, jie to niekada nebūtų galėję pasakyti žodžiais. Bet nedvejodami būtų dėl to paguldę galvas. Ne perkeltine prasme. Žmogiškasis orumas!“. Kitas ryškus „Išsiduosi. Balsu“ pasakotojos – veikėjos patirties lygmuo susijęs su neigiamu įvardytų ir neįvardytų visuomenės, valdžios struktūrų įsikišimu į stovyklų darbą. Žmogus ne savo noru atsiduria tarp dviejų neapsakomo stiprumo kardinaliai priešingų jėgų – nors trapaus, bet palaikomo, pastovaus ryšio su vaikais ir racionaliai apgalvoto, destruktyvaus šantažo. Pastarasis prieš pasakotojos –veikėjos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!