Šimtadienio renginio scenarijus

KARVEDYS IEVA M.
BUDELIS BUDELIMANTAS ARMANDAS
POPIEŽIUS DOMINYKMANTAS III DOMINYKAS
PATARNAUTOJAI MATIMANTAS IR TADIMANTAS MATAS P., TADAS P.
Galėtų būti kažkoks nufilmuotas vaizdas, kaip archeologai ateidinėja į sceną, kaip kosmonautai, einantys į skrydžio paleidimą ateina, užlipa į sceną
ARCHEOLOGAS 1: Labas vakaras.
ARCHEOLOGAS 2: Labas vakaras.
ARCHEOLOGAS 1: Sveiki visi, šiandien susirinkę palydėti mus į I-ąją tyrinėjimų ir patirčių ekspediciją “100-tas žingsnių iki laimės”.
ARCHEOLOGAS 2: Jeigu Dievas galvojo apie mane ir nusprendė, kas turi man atsitikti, nes sunku įsivaizduoti Dievą, kuris nesugebėtų gerai nuspręsti. Kodėl gi jis turėjo norėti man blogo? Kokia iš to nauda jam arba visumai, kuria jis labiausiai rūpinasi? O jeigu jis negalvojo apie mane asmeniškai, tai tikrai galvojo apie visą pasaulį, todėl aš turiu džiaugsmingai priimti tai, kas man skirta, ir būti patenkintas tuo, nes tai susiję su visumos tvarka“
ARCHEOLOGAS 1: Kaip tu čia kietai pasakei!
ARCHEOLOGAS 2: Ai, čia ne aš, čia Romos imperatorius Markas Aurelijaus gyvenęs 121 - 180 mūsų eros metais taip pasakė.
ARCHEOLOGAS 1: Klausyk, o mes vienu du abudučiai ir keliaujam į ekspediciją, neturėjo būti mūsų daugiau?
ARCHEOLOGAS 2: Taip taip, tikrai mes nebūsim vieni, tad audringais plojimais pasitikime Jaunųjų archeologų komandą, Prezidento Antano Smetonos gimnazijos abiturientus ir jų auklėtojus Laimutę Zailskienę ir Audrių Beleškevičių.
Didinga muzika, dvyliktokai praeidami per užkulisius užlipa ant scenos, atsisėda į savo vietas, kol tai vyksta, skaitomi jų vardai.
PROLOGAS
Šviesos užgęsta, į sceną ateina juokdarys, įsijungia viena šviesa, į ją žiūrintis juokdarys, tarsi su Viešpačiu, šnekasi.
JUOKDARYS:
Kaip išmintingas meistras patyliukais
Stebuklų šventę mums surengia Laikas,
Čia pat neliauja savo ratą sukęs,
Kur mes į koją niekaip nepataikom.
Net nematai, o vasara panyra
Dienų ir valandų tėkmėj į gruodį;
Belapiai medžiai, syvai jų apmirę,
Apmirus žemė po baltom paklodėm
Išliko vien tik rožių aromatas,
Lakus belaisvis į stiklus įkliuvęs,
Kai speigas mus ir šalčmirystė krato,
Jis primena, kas vasarojant buvę.
Mes matome, kas žiedui atsitiko,
skaisti substancija išliko.
Juokdarys išeina, šviesa dingsta.
PRADŽIA
Įsižiebia šviesos, apšviečiančios ant scenos stovinčius akmenis, matyt, gerokai pastovėjusius. Scenoje pasirodo du...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!