Simono Daukanto švietėjiškų darbų apžvalga

Simonas Daukantas (2 priedas, nuotrauka) gyveno ir rašė XIX amž. pirmojoje pusėje. Tuo metu, irstant feodaliniams ir besiformuojant kapitalistiniams santykiams, ėmė kilti liaudies masių klasinis sąmoningumas ir švietimo lygis. Kartu su kapitalistiais santykiais Europoje formavimosi nacijos, kilo nacionaliniai judėjimai. Visi šie veiksniai veikė lietuvių literatūrą, kuri tuo metu ėmė sparčiai vystytis. Tačiau lietuvių kultūrinio gyvenimo sąlygos buvo itin sunkios. Visa lietuvių kultūra rėmėsi valstiečiais, o šie buvo prislėgti baudžiavos. Pati lietuvių kalba buvo dažnai niekinama, laikoma netinkama mokslui ar literatūrai. Lietuvių kultūros darbuotojams reikėjo turėti daug pasiryžimo ir atkaklumo, dirbant lietuvių liaudies švietimo bei socialinio – nacionalinio sąmoninimo darbą. Vienas tokių pačių didžiausių pasisšventėlių tuo laikotarpiu buvo S. Daukantas.
S. Daukantas gimė 1793m. spalio 28 d. pajūrio žemaičiuose, Kalvių sodžiuje, Lenkimų valsčiuje (šiandieniame Skuodo rajone). Jo tėvas buvo medininkas – eigulys, karališkasis valstietis. Daukantų šeimoje vertinta mokslas: net du sūnūs baigė anais sunkiais baudžiavos laikais aukštąjį mokslą. S. Daukantas mokėsi Žemaičių Kalvarijoje išlaikomoje mokykloje. Praūžus 1812 m. karui ir kraštui pradėjus vėl normalų gyvenimą, S. Daukantas išėjęs pėsčias į Vilnių baigti vidurinio mokslo. Tėvai jam nebegalėjo padėti, ir Simonas turėjo mokytis, versdamasis pamokomis. Nors sąlygos buvo sunkios, būsimasis istorikas pasižymėjo mokslumu, ypač jam sekėsi rašomieji darbai.(M. Lukšienė Simonas Daukantas, 1958).
1816m. įstojo į Vilniaus universitetą, pasirinkdamas moralinių ir polinių mokslų skyrių, kuris būsimam istorikui buvo artimiausias. 1825m. gavo teisės magistro laipsnį.
S. Daukanto studijų metai sutampa su pačiu Lietuvos aukštosios mokyklos žydėjimo laikotarpiu. Šviečiamosios gadynės idėjoms veikiant, universitete buvo iškilę tikslieji mokslai. Ypatingai daug dėmesio pradėta skirti istorijos mokslui, patraukliai dėstoma studentams savo krašto istorija. S. Daukantas, kaip ir daugelis kitų, godžiai klausėsi šių paskaitų, ne vieną girdėtą pažangią mintį vėliau panaudojo savo raštuose.
Daugumas to meto inteligentų tebesilaikė unijinio nusistatymo ir nematė jokio reikalo skirti dėmesio specialiai lietuvių nacionalinei kultūrai, tačiau besimokančio jaunimo tarpe brendo vis didėjantis nepasitenkinimas feodaline santvarka ir politine Lietuvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!