Senovės Graikų menas (skaidrės)

Senovės graikų menas suklestėjo apie 450 m. Pr. Kr., Kai Atėnų generolas Periklas panaudojo valstybės pinigus miesto valstybės menininkams ir mąstytojams paremti. Periklas mokėjo amatininkams statyti šventyklas ir kitus visuomeninius pastatus Atėnų mieste.
Senovės graikų menas suklestėjo apie 450 m. Pr. Kr., Kai Atėnų generolas Periklas panaudojo valstybės pinigus miesto valstybės menininkams ir mąstytojams paremti. Periklas mokėjo amatininkams statyti šventyklas ir kitus visuomeninius pastatus Atėnų mieste.
Stačiakampio formos akmens platforma, priekiniais ir galiniais verandomis (pronaos ir opisthodomos) bei kolonų eilėmis Parthenonas buvo įsakmiškas graikų šventyklos architektūros pavyzdys. Paprastai senovės Graikijos žmonės negarbino savo šventyklose, kaip mes darome šiandien. Vietoj to, vidaus kambarys („naos“ arba „cella“) buvo palyginti nedidelis, jame buvo tik dievybės, kuriai pagerbti buvo pastatyta šventykla, statula. Maldininkai susirinko lauke, įėjo tik atnešti aukų į statulą.
Šiandien išgyvena nedaug klasikinių statulų ar skulptūrų. Akmeninės statulos lengvai lūžo, o metalinės dažnai buvo lydomos pakartotiniam naudojimui. Tačiau mes žinome, kad Graikijos skulptoriai, tokie kaip Phidias ir Polykleitos V amžiuje ir Praxiteles, Skopas ir Lysippos IV amžiuje, suprato, kaip anatomijos ir perspektyvos taisykles pritaikyti žmogaus formai taip, kaip jų kolegos jas pritaikė pastatams . Ankstesnės žmonių statulos atrodė nepatogios ir netikros, tačiau klasikiniu laikotarpiu jos atrodė natūraliai, beveik ramiai. Jie netgi turėjo tikroviškai atrodančias veido išraiškas.
Viena garsiausių graikų skulptūrų yra Venera de Milo, iškalta 100 m. metu Helenizmo amžius pateikė mažai žinomas Aleksandras iš Antiochijos. Ji buvo atrasta 1820 m. Melos saloje.
Viena garsiausių graikų skulptūrų yra Venera de Milo, iškalta 100 m. metu Helenizmo amžius pateikė mažai žinomas Aleksandras iš Antiochijos. Ji buvo atrasta 1820 m. Melos saloje.
Klasikinė graikų keramika buvo bene utilitariškiausia iš epochos meno formų. Žmonės aukojo mažas terakotos figūrėles kaip dovanas dievams ir deivėms, laidojo jas kartu su mirusiaisiais ir dovanojo savo vaikams kaip žaislus. Jie taip pat beveik viskam naudojo molinius puodus, stiklainius ir vazas. Jie buvo nutapyti religinėmis ar mitologinėmis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!