Seneka "Apie laimingą gyvenimą". "Laiškai Lucilijui"

 Filosofija antropologija Seneka „Apie laimingą gyvenimą“ Ir „Laiškai Liucijui“ Liucijus Anėjus Seneka (4m pr. Kr.-65m) vienas žymiauių romėnų literatų ir filosofų stoisų. Gimė Ispanijos Kordoboje Romos raitelio šeimoje, politiko, filoso­fo bei rašytojo lemtį priėmė iš tėvo, jis įžiebė garbės troškimą ir padėjo žengti pirmuosius karjeros žingsnius valdant Kaligulai, mokėsi filosofijos ir iškalbos meno. Valdant Neronui padarė didžiulę politinę karjerą, tapo vienu iš imperijos valdovų. Sulaukęs 58 metų pasitraukė iš valstybės valdymo ir tris metus atsidėjo rašymui. Po to netikėtai įsivėlė į rūmų intrigas, buvo apkaltintas suokalbio rengimu ir gavo įsakymą nusižudyti. Garbaus amžiaus rašytojo tarnai perpjovė jam rankų, o po to ir kojų venas, tačiau kraujas tekėjo silpnai. Tada Seneka išgėrė nuodų ir atsigulė į karštą vonią. Mirdamas, kalbėjosi su draugais. Tarnai užrašė kiekvieną jo žodį, bet šie užrašai neišliko. Seneka savo filosofijoje didžiziausią dėmesį skyrė etikos problemų nagrinėjimui. Per savo gyvenimą Seneka parašė kurinių nagrinėjančių gamtos mokslų, politikos bei religijos klausimus. Geriausi Senekos veikalai yra „Laiškai Liucijui“ ir „Gamtos klausimai“. Savo tarktatoje apie laimingą gyvenimą Seneka dialogo forma svarsto laimingo gyvenimo prasmę. Šioje tartratoje Seneka mini: „<...> pasiekti tikrą laimę labai sunku, nes vieną kartą išklydęs iš kelio žmogus kuo greičiau keliauja tuo toliau tolsta nuo savo laimės, todėl pirmiausia reikia numatyti tikslą kurio sieksime, o paskui priemones kuo greičiausiai jam įgyvendinti“. Šiais žodžiais Seneka nori pasakyti, kad laimės siekime svarbiausia yra susirasti sferą kurioje žmogui labiausiai sekasi ir kurioje jis yra laimingas. Pats Seneka žmogaus laimę aiškina žodžiais: „Laimingas yra ne tas, kurį minia laiko laimingu, bet tas, kurio visas gėris glūdi jo sieloje, kuris žmogų vertina tik kaip žmogų, kuris savo mokytoju pasirenka prigimtį ir gyvena pagal jos įstatymus, kaip jis liepia, kurio gėrio neatims jokia jėga“. Seneka laimę suvokia kitaip nei dauguma žmonių, jam laimingo žmogaus gyvenime svarbiausia ne įvairios materialinės vertybės, o žmoguje slypintis gėris, nes tik grumą skleidžiantis žmogus gali būti tikrai laimingas. Šiame tekste Seneka dar tvirtina, kad laimingame gyvenime negali būti daug malonumų, nes malonumai veda į šlykščiausią gyvenimą, o dorybė neįsileidžia blogio, o kai kurių žmonių nelaimė yra ne malonumų stoka, o patys malonumai. To nebūtų jei dorybė galėtų susimaišyti su malonumais kurių ji dažniausiai neturi, bet niekada ir nepasigenda. Taigi vienas iš reikalavimų laimingam gyvenimui yra dorybės išaukštinimas ir jos siekimas, nes pradėjus maišyti dorybę su malonumais nebus galima pasiekti tyro aukščiausiojo gėrio, o kartu ir laimės. Pasak Senekos laimingas ir protingas žmogaus gyvenime neturi visiškai atsisakyti materialinių vertybių, nes jos tik padeda laimingam žmogui siekti visuotinio gėrio, nes turėdamas daugiau lėšų, išmintingas žmogus turės daugiau galimybių sielos tobulinimui nei skurdžius. Aiškindamas apie laimingo gyvenimo prasmę Seneka kaip ir daugelis antikos laikų filosofų naudoja įvairius palyginimus tarp kelių teisingų ir neteisingų laimingo gyvenimo sampratų bei pateikia kelis laimingo gyvenimo aiškinimus, taip leisdamas pačiam klausytojui susidaryti nuomonę bei pačiam pasirinkti kelią kuriuo jis nori laimingo gyvenimo siekti. Skirtingai nuo savo tarktatos „Apie laimingą gyvenimą“ kitas jo kūrinys „Laiškai Lioucijui“ parašytas laiškų forma ir yra stoiškąją moralinio tobulinimosi programą dėstantis kūrinys kurį Seneka parašė manydamas, kad doros ir valstybės reikalai visų pirma priklauso nuo dvasinio kiekvieno žmogaus atsparumo. Ir šiame kūrinyje jis visomis savo išgalėmis stengiasi kūrinio skaitytoją „pažadinti filosofijai“. Kiekviename naujame laiške Seneka moko kiekvieną kūrinio skaitytoją (kuris kūrinyje yra vadinamas Liucijumi) pamoko vis kažko naujo, taip stiprindamas jo dvasią ir mokydamas jį visą savo gyvenimą nugyventi prasmingai. „Laiškuose Liucijui“ Seneka nevengia naudoti ir citatų iš kitų garsių filosofų kurinių, taip pabrėždamas, kad teisybė yra bendra visiems ir visi ja gali nevaržomai naudotis. Rašydamas šį kūrinį Seneka tarsi savotiškai tiesiogiai bendrauja su kūrinio skaitytoju taip priversdamas jį pasijausti Senekos mokiniu ir taip jį paveikdamas veikdamas tiesiogiai. Kadangi Seneka priklausė filosofams stoikams jo kuriniuose gana ryškiai pasižymi tai, kad visi žmonės yra lygūs. Seneka savo kūriniais ir populiarumu senovės Romoje sukūrė humanizmo sąvoką pabrėžiančią bet kokio žmogaus vertingumą. Tai ypač pasireiškia jo keturiasdešimt septintame „Laiške Liucijui“ bei kurinyje „Apie laimingą gyvenimą“ kur yra mokoma, kad su vergais reikia elgtis taip par kaip ir su visais žmonėmis, kas tų laikų pasaulyje buvo labai neįprasta. Kaip ir dauguma stoikų seneka savo gyvenime domėjosi politika bei bei visais gamtos reiškiniais. Seneka savo kūriniais dar mokė žmones susitaikyti ir su savo likimu, nes tikėjo, kad niekas pasaulyje nenutinka atsitiktinai ir veltui. Todėl jo kūriniuose yra pabrėžiama dar ir tai, kad viską pasaulyje reikia sutikti ramiai ir be nuostabos nesvarbo koks tai būtų nutikimas geras ar blogas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!