Šeimos vaidmuo visuomenėje

Šeimos vaidmuo visuomenėje
DĖSTYTOJA: ASIST. RITA ILGŪNIENĖ
VILNIUS
2006
ĮVADAS
Dabar dažnai kalbame, kad gyvename savo valstybės ir savo visuomenės kūrimo laiką. Kiekvienoje visuomenėje egzistavo ir egzistuoja šeima. Dabartinė visuomenė nėra šeiminė, o ir pačios šeimos narių tarpusavio ryšiai nėra taip griežtai apibrėžti. Tačiau šeimoje vyksta svarbiausi asmeninio, privataus gyvenimo įvykiai, žmogų jungiantys su socialine grupe, visuomene.
Laikas, realios gyvenimo sąlygos daro didelę įtaką šeimai. Šeimos nariai dalyvauja gamyboje ne šeimoje. Tai taip pat silpnina šeimos narių tarpusavio ryšius. Ypač tai liečia tėvus ir vaikus, jų tarpusavio santykius ir bendradarbiavimą. Namai šiuo atveju tampa užeigos, poilsio vieta. Nebelieka pastovaus šeimos narių bendravimo, jis tampa epizodiškas. Atsirado daugiau prielaidų, dėl kurių mažėja vyro, tėvo, o ir abiejų tėvų autoritetas. Kylant visos visuomenės išsilavinimo lygiui, vis sudėtingesni darosi ir žmonių tarpusavio santykiai. Visuomenėje ir šeimoje žmogus vis daugiau tikisi ir reikalauja iš kito žmogaus. Todėl ir šeimoje, ir tarp šeimos narių atsiranda naujos bendravimo formos, kyla problemos, kurioms spręsti nepakanka tradicinių būdų.
Šios ir kitos socialinės sąlygos bei priežastys daro neigiamą įtaką šeimos narių tarpusavio santykiams ir žmogaus padėčiai visuomenėje, nes dramos šeimoje giliai paliečia visų šeimos narių protą ir emocijas, formuoja juos supančių žmonių neigiamą nuomonę apie tokią šeimą, jos narius.
O juk šeima yra pati natūraliausia ir tobuliausia žmogaus buveinė, vaikų atsiradimo ir jų augimo institucija. Šeimoje patys artimiausi ir intymiausi žmonių tarpusavio santykiai. Čia sudaromos pačios palankiausios vaikų ugdymo sąlygos, ugdoma asmenybė, sugebanti integruotis į savo gyvenimo visuomenę. Asmenybė visada prasideda šeimoje.
Taigi šeima užima svarbiausią vietą ugdant ir socializuojant asmenybę, kadangi šeima veikia vaiką. Ugdyti šiuolaikinės visuomenės inovacinę asmenybę šeimoje reiškia plėtoti vaiko savarankiškumą, kūrybiškumą, ryžtą, kritišką mąstymą ir kitas asmens savybes, ypač kreipiant dėmesį į jo bendražmogiškos kultūros, jo dvasingumo ugdymą, sugebėjimą bendrauti, formuoti vaiko atjautos jausmus, kad jis suprastų kitą žmogų, jo pergyvenimus. O tai įmanoma tik demokratinėje šeimoje, kurioje tarp šeimos narių vyrauja susiklausymas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!