Savižudybės, jų priežastys ir prevencijos kryptys

Jau visi įpratome girdėti apie savižudybių mastą Lietuvoje. Beveik kasdien yra pateikiami savižudybių atvejai ir tuo lyg yra sakoma, kad reikia kažką daryti sprendžiant šią opią problemą. Tačiau nuo pateikto savižudybių skaičiaus ir nieko nedarymo šioje srityje, žmonės dar labiau nusivilia ir jie dar lengviau pasuka jau daugelio pasirinktu keliu – į savižudybę.
Pasaulinė sveikatos organizacija savižudybę apibrėžia kaip apgalvotą, savanorišką, pačio asmens inicijuotą ir pavojų gyvybei keliantį poelgį, kuris baigiasi mirtimi.
Savižudybė - dažniausiai ilgo, kartais net visą gyvenimą trunkančio proceso rezultatas. Pamažu problemos kaupiasi, žmogus vis labiau jaučiasi nevertas ir nereikalingas, kol pagaliau jam ima atrodyti, kad atsidūrė visiškoje aklavietėje, jį užvaldo tik neviltis ir ją stiprinančios mintys. Pagaliau užtenka paskutinio lašo - kokios nors konkrečios priežasties ar preteksto - ir tada jau savižudybė įvyksta greitai.
Savižudybė yra labai sudėtingas ir įvairiapusis reiškinys. Jį vienokiu ar kitokiu laipsniu visada lemia biologiniai, kultūriniai, sociologiniai, tarpasmeniniai, loginiai, sąmoningi ir nesąmoningi, filosofiniai veiksniai.
Praktiškai kiekviena savižudybė priklauso nuo visuomenės, kurioje individas gyvena, struktūros, integracijos ir bendrųjų nuostatų savižudybės atžvilgiu. Tuo pat metu savižudybė yra maksimaliai individualus poelgis. Skirtingos teorijos, mėginančios aiškinti savižudišką elgesį, paprastai orientuojasi į kurį nors vieną jo aspektą, kadangi pritaikyti teorinį modelį visam savižudybės daugialaipsniškumui yra praktiškai neįmanoma.
Daugelio šalių patyrimas bei mokslinių tyrinėjimų rezultatai įrodė, kad savižudybių prevencija būtina ir efektyvi ( kadangi daugelis šalių jau daugel metų naudoja prevencines programas).
Darbo tikslas: supažindinti su savižudybėmis, jų priežastimis ir prevencijos kryptimis.
• nustatyti kaip galima būtų atpažinti galimos savižudybės požymius ir tuomet imtis prevencijos, kad tokios nelaimės būtų išvengtos.
1. ISTORINIS SAVIŽUDYBIŲ KONTEKSTAS
Pabandykime pasiaiškinti koks požiūris į savižudybę vyravo Lietuvoje nuo seniausių laikų? Mokslininkai apie tai mėgina spręsti remdamies: 1) istoriniais šaltiniais, kronikomis keliautojų pranešimais, 2) archeologiniais ir rašytiniais šaltiniais apie laidojimo papročius, 3) tautosaka, mitologinėmis sakmėmis. Visa tai rodo, kad pagoniškuose baltų kraštuose galiojo senojo barbarų pasaulio dėsniai, įvairiuose šaltiniuose aprašomi žiaurūs baltų papročiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!