Saulės ir Mėnulio užtemimai, jų skirtumai bei priežastys

1. Susipažinti su Saulės ir Mėnulio užtemimais.
2. Sužinoti, kuo skiriasi Saulės ir Mėnulio užtemimai.
3. Atskleisti priežastis, kodėl astronomus domina užtemimai.
4. Įspėti, kad į pilną Saulės užtemimą negalima žiūrėti neapsaugotomis akimis. Paaiškinti, kodėl taip yra.
5. Paaiškinti, kuo skiriasi Mėnulio užtemimas nuo jaunaties.
Užtemimas - astrologinis reiškinys, kurio metu vieną dangaus kūną ar jo dalį uždengia kitas dangaus kūnas arba vienas dangaus kūnas patenka į kito dangaus kūno šešėlį. Saulė užtemsta, kai ją uždengia mėnulis. Mėnulis užtemsta, kai jis patenka į Žemės šešėlį. Žemėje dažniausiai matomi periodiškai pasikartojantys Saulės ir Mėnulio užtemimai. Visiškas Saulės užtemimas – retas reiškinys, toje pačioje Žemės vietoje kartojasi vidutiniškai kas 300-400 m.; daliniai Saulės užtemimai toje pačioje vietoje kartojasi kas 2-3 m. Per metus įvairiose Žemės vietose galima pamatyti 2-5 Saulės užtemimus. Mėnulio užtemimai matomi tuo pačiu metu beveik visame Žemės pusrutulyje, atsuktame į Mėnulį. Per metus įvyksta 2-3 Mėnulio užtemimai. Periodas, kuriam praėjus, Saulės ir Mėnulio užtemimai pasikartoja ta pačia tvarka, lygus 6585,33 paros (vienam sarui). Tose pačiose Žemės vietose užtemimai pasikartoja kas 3 sarus. Paskutinis visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje įvyko 1954-06-30, o kitas nusimato tik 2075 m.
Senovės tautos, garbinusios Saulę ir Mėnulį kaip dievybę, užtemimą laikė visuotine katastrofa. Tarkim, senovės skandinavai manė, kad užtemimus sukelia vilkas, kuris praryja dalį saulės ar mėnulio.
Užtemimų reikšmė buvo didelė. Jie būdavo nuspėjami remiantis buvusių užtemimų stebėjimais: kuriuo laiku ir kurioje dangaus dalyje prasidėjo užtemimas, kiek jis tęsėsi, ir pan.
Jau senovės Babilone ir Kinijoje numatyti užtemimus buvo laikoma labai svarbiu dalyku. Kruopštūs užtemimų stebėjimai padėjo atskleisti jų pasikartojimus - sarą.
Seniai prieš mūsų erą Babilonijos dangaus stebėtojai pastebėjo, kad eilė Saulės ir Mėnulio užtemimų kartojasi kas 18 metų ir 10 dienų. Šį periodą vadino „sarosu“. Naudodamiesi juo, senoviniai tyrinėtojai pranašaudavo būsimus užtemimus, bet jie nežinojo, kas sąlygoja tokį taisyklingą periodiškumą ir kodėl „sarosas“ trunka tokį, o ne kitokį laiką. Užtemimų periodiškumo pagrindas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!