Saturnas, Saturno charakteristika

 • SATURNAS • Saturno planeta žinoma dar nuo senovės šumerų ir egiptiečių laikų. Didelį dėmesį planetai skyrė ir senovės graikai bei romėnai. Iš romėnų mus pasiekė ir Saturno – laiko dievo vardas. • Apie Saturną daugiau nieko nežinota iki pat XVII a. pradžios, kol 1610 m. įžymusis italų astronomas Galileo Galilėjus nukreipė savo darbo nediduką teleskopą į gelsvąją planetą. • Abipus planetos matėsi keisti iškyšuliai. Galilėjus nesugebėjo rasti paaiškinimo šiai keistenybei. • Kadangi po poros metų paslaptingi dariniai apskritai išnyko, tai atradimas taip ir liko nepaviešintas... • 1655 olandas K.Huigensas m. įžiūrėjo, kad Saturną juosia plonas, plokščias žiedas. O nematomu šis žiedas tampa, nes jo plokštuma pasvirusi į orbitos plokštumą net 27 laipsnių kampu. Vadinasi, kartais iš Žemės į žiedą žvelgiame tai iš viršaus, tai iš apačios, o kartais iš briaunos. Šiais laikais Saturnas tiriamas ne tik galingais teleskopais, bet ir kosminiais aparatais. 1979 m. Saturno apylinkes tyrė JAV Kosminė stotis “Voyager1”, o poros metų apsilankė ir jos dvynys “Voyager 2”. 2004 m. pabaigoje, po ilgos 7 metų kelionės Saturno apylinkes pasiekė JAV Kosminė stotis “Cassini”. • Šiais laikais Saturnas tiriamas ne tik galingais teleskopais, bet ir kosminiais aparatais. 1979 m. Saturno apylinkes tyrė JAV Kosminė stotis “Voyager1”, o poros metų apsilankė ir jos dvynys “Voyager 2”. 2004 m. pabaigoje, po ilgos 7 metų kelionės Saturno apylinkes pasiekė JAV Kosminė stotis “Cassini”. • Saturnas – Saulės sistemos planeta milžinė. • Antroji pagal masę ir dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės. • Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 9.64 km/s vid. greičiu. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė. • Jo pusiaujinis skersmuo 120 660 km, ašigalinis - gerokai trumpesnis, t. y. planeta labai paplokščia. Taip yra dėl: • Mažo vidutinio tankio, kuris mažesnis negu vandens (tuo Saturnas išsiskiria tarp didžiųjų planetų). • Spartaus sukimosi apie ašį. Sukimosi periodas ties pusiauju 10 h 14 min, ties ašigaliais maždaug 26 min ilgesnis. • Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu Žemės, laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi bemaž toks pat kaip Žemėje (8,96 m/s²). • Saturnas nuo Saulės skrieja net 9,5 karto toliau nei Žemė, todėl Saulė Saturno išorinius debesis menkai tešildo – ten tvyro -178 °C šaltis. Energijos stygių kiek kompensuoja šiluma, plūstanti iš Saturno gelmių. • Planetos skersmuo, palyginus su gimtąja Žeme, didesnis net 9, o tūris net 764 kartus! • Po storu debesų sluoksniu prasideda 32 000 km storio skysto molekulinio vandenilio. • Dar giliau yra 12 000 km storio metališkojo vandenilio sluoksnis, o po juo — 16 000 km spindulio milžiniškas branduolys, sudarytas iš silikatų bei vandens, metano ir amoniako ledų.Temperatūra jame siekia net 20 000 laipsnių karščio. • Saturnas – dujų milžinas, kurio pagrindinė sandaros medžiaga - vandenilis. Jame šiek tiek daugiau metano ir mažiau amoniako negu Jupiteryje; matyt, dėl žemos temperatūros amoniakas Saturno atmosferoje sušąla. • Branduolį gaubia metališkojo vandenilio vandenynas. Dar aukščiau plyti molekulinio vandenilio ir helio okeanas, pamažu pereinantis į dujinę kelių šimtų kilometrų storio atmosferą. • • Saturno atmosfera sudaryta iš mol. vandenilio (96,3 % tūrio), helio (3,25 %), metano, amoniako, etano ir kitų dujų. Paviršių ištisai dengia amoniako, vandens, ir amonio hidrosulfido kristalėlių debesys, matoma šviesių ir tamsių juostų, juosiančių planetą lygiagrečiai su pusiauju, vėjas ties pusiauju pučia iš vakarų į rytus ~400 m/s greičiu. Atmosferoje daug sukūrių. • • Duomenų apie Saturno magnetinį lauką išvis nebuvo iki to • laiko, kol pirmieji kosminiai aparatai pasiekė Saturną. Dėl to, • kad Saturnas pagal fizines savybes gana panašus į Jupiterį, • astronomai galvojo, kad pastebimą magnetinį lauką turi ir • Saturnas. • MAGNETINIS LAUKAS • Apskritai Saturno magnetosfera gana panaši į Žemės, bet, • aišku, daug didesnė. Išorinis magnetosferos radiusas lygus 23 • ekvatorialiniams planetos radiusams. • Radiacinės Saturno juostos tokios plačios, kad tiesiasi ne tik • per žiedus, bet ir per kai kurių vidinių planetos palydovų • orbitas. • • Pagrindinė Saturno puošmena yra jo žiedai. • Iš tikro, Saturno žiedas tai ne kas kita, kaip daugelio siaurų žiedelių sistema. • Kosminių aparatų nuotraukose plačios žiedų juostos suskyla į tūkstančius siaurų koncentrinių žiedų, atskirtų taip pat siaurais tamsiais tarpais. Žiedų suminis plotis – net 70 000 km! • ŽIEDAI • • D žiedas (67 - 73 tūkst. km nuo • Saturno centro), • C žiedas (73 - 90 tūkst. km), • B žiedas (91.9 - 117.4 tūkst. km), • A žiedas (121.9 - 36.6 tūkst. km), • F žiedas (~140.5 tūkst. km, plotis • ~100 km), • G žiedas (~170 tūkst. km), • E žiedas (180-480 tūkst. km). • Tarp A ir B žiedų yra ~4500 km pločio Kasinio tarpas. Tarp B ir C žiedų tarpo beveik nėra. Tarp A ir F žiedų yra ~4000 km pločio "Pionieriaus" tarpas. Žiedų storis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!