Sąskaitų plano esmė

1.Sąskaitų plano esmė.
Buhalterinės sąskaitos įstatymo 7 straipsnis teigia: “Pavyzdinį sąskaitų planą parengia ir paskelbia Lietuvos Respublikos apskaitos institutas”. Nuo 2004 m. sausio 1 d. Įsigaliojus VAS, atsirado būtinybė koreguoti esamą pavyzdinį sąskaitų planą. Apskaitos instituto standartų taryba 2004 m. sausio 7 d. Patvirtino pavyzdinį sąskaitų planą. Kiekviena įmonė pagal savo informacinius poreikius sudaro individualų sąskaitų planą, kurį tvirtina įmonės vadovas.
Sąskaitų planas tai sąrašas sąskaitų, kuriose sukaupiama informacija, parodanti ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas.
Šį planą įmonės gali naudoti pagal savo informacinius poreikius bei vidaus kontrolės ypatumus – susiaurinti arba papildyti įvesdamos daugiau analitinių sąskaitų. Sąskaitų plano informacija turi atitikti finansinių ataskaitų rodiklių reikalavimus pagal 1 VAS “Finansinė atskaitomybė”, 2 VAS “Balansas” bei 3 VAS “Pelno (nuostolio) ataskaita” ir kitus VAS. Kiekvienos įmonės sąskaitų planas turi atitikti balanso straipsnių išdėstymą, pavadinimus bei pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių apimtį.
Sąskaitų planas – tai visų įmonėje naudojamų sąskaitų sąrašas, kuriame pateikiami visų sąskaitų pavadinimai bei jų numeriai.
1. 1. Sąskaitų plano struktūra.
TURTAS = NUOSAVAS KAPITALAS + ĮSIPAREIGOJIMAI + PAJAMOS – SĄNAUDOS.
Sąskaitų plane išvardintos visos sintetinės sąskaitos suskirstomos į grupes, kurios vadinamos klasėmis. Kiekviena klasė turi savo numerį.
Pavyzdinį sąskaitų planą sudaro 10 klasių. Turtas atspindimas dviejose pirmosiose sąskaitų plano klasėse: pirmojoje – ilgalaikis turtas; antrojoje – trumpalaikis turtas. Trečioje ir ketvirtoje sąskaitų plano klasėse parodoma, kam proklauso pirmos ir antros klasių sąskaitose užregistruotas turtas. Trečioji sąskaitų klasė skirta įmonės savininkų nuosavybei, ketvirtoji – skolintojų nuosavybei apskaityti. Penktąją klasę sudaro visos pajamų, o šeštąją – visos sąnaudų sąskaitos. Skirtumas tarp šių dviejų sąskaitų klasių sumų rodo per ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną (patirtą nuostolį), kuris didina (arba mažina) nuosavą kapitalą. Pirmos – šeštos klasių sąskaitos koresponduoja tarpusavyje.
Nulinės klasės sąskaitos, dar vadinamos specialiosiomis arba užbalansinėmis sąskaitomis, kadangi jose atspindimas turtas bei nuosavybiniai santykiai ir įsipareigojimai neatsispindi pagrindinėse finansinės atskaitomybės formose – balanse, pelno ir pelno paskirstymo bei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!