Samprotavimo rašinys. Kodėl pasauliui reikia maištininkų?

pasvarstyti, kodėl svarbu būti maištininku ir sukilti prieš pasaulio tvarką.
už žmogų. Maišto ženklus galima pastebėti rašytojo Juozo Apučio novelėje „Autorius ieško
išeities“, kurioje įženklinta gėrio ir blogio kova. Pagrindiniai novelės veikėjai yra
„storasprandis“, „baltakaklis“ ir studentas, tarp kurių įsiplieskia konfliktas. „Storasprandis“ ir
„baltakaklis“ – darbininkai, susitikę pietų pertraukos metu. „Storasprandis“ išprovokuoja
„baltakaklį“, jie susigrumia. Veiksmą stebi studentas, kuris atvyko padirbėti į kolūkį. Jis
atstovauja inteligentijai, yra mokslo žmogus, todėl nenori matyti neteisingo elgesio ir užstoja
„baltakaklį“, padėdamas jam apsiginti. Svarbu pabrėžti, jog veiksmas vyksta sovietmečiu, kai
moralinės vertybės praradusios svarbą, tad darbininkai įprasmina tuometinio laikotarpio
degradaciją, žmogiškosios sandoros irimą. Studentas, kuris neliko abejingas „baltakaklio“
skriaudimui, parodė ne tik savo drąsą kovoti prieš fiziškai stipresnius, bet ir tai, kad nori apginti
žmogiškumą, jo esmę. Kova prieš netobulą pasaulio tvarką paprastai įženklina norą ją
reformuoti, pakeisti į palankesnę žmogui, savyje brandinančiam moralinius imperatyvus.
Vadinasi, maištas padeda apginti svarbiausias vertybes – sąžiningumą, mokėjimą atjausti ir
suprasti tai, kas teisinga.
Maišto reiškimasis gali būti susijęs ne tik su intencija kovoti prieš nedorą žmogaus elgesį,
bet ir su kūrėjo noru parodyti meno pasaulį iš kitokios perspektyvos, kurti kitaip nei visi, savitai
mąstyti ir elgtis. Tai irgi yra maištas, sujungiantis originalumą su naujais žiūros taškais, kurie
visuomenei gali būti ir nepriimtini. Bene ryškiausias lietuvių rašytojas, kuris galvojo ir kūrė
kitaip nei jo kartos poetai, yra Henrikas Radauskas. Jo požiūris į meną ir poeziją labai skyrėsi
nuo to laikotarpio rašytojų. Draugai poetą vadindavo „menų alkoholiku“, o kai kurie iš jų netgi
snobu. H. Radauskas meno pasaulį sudievindavo, tačiau jam nepatinkančius menininkus ir
kūrinius griežtai kritikuodavo. Jo poezijos fenomenas – tai pasaulio estetizavimas, įvairios
transformacijos. Savo maištą prieš visuomenę poetas įženklino manifestiniame eilėraštyje
„Dainos gimimas“, kuriame lyrinis subjektas pabrėžė savo – kaip visiško individualisto –
poziciją: „Aš nestatau namų, aš nevedu tautos, / Aš sėdžiu po šakom akacijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!