Šaltasis karas. Vietnamo konfliktas

Šaltojo karo sąvoka. “Šaltojo karo sąvoka pirmą kartą pavartota 1947m. JAV, o nuo 1949m. paplito visuotinai. Šia sąvoka apibūdinami tarptautiniai susidūrimai, kai priešiškos šalys daro viena kitai diplomatinį, ekonominį ir propagandinį spaudimą, netgi atvirai grasina karu, palaiko labai įtemptus santykius. Šaltasis karas buvo paskelbtas po Antrojo pasaulinio karo tarp į Rytus ir Vakarus pasidalijusių šalių, o prieš tai panašūs santykiai buvo vadinami nervų karu.
Šaltojo karo pradžia. Vakarų santykiai su TSRS, pasibaigus karui, ėmė blogėti. JAV ir Anglijai kėlė nerimą įvykiai Centrinėje ir Pietryčių Europoje. Krymo (arba Jaltos) konferencijoje Ruzveltas (JAV prezidentas) ir Čerčilis (Anglijos ministras pirmininkas) sutiko pripažinti ten TSRS įtaką. Tai reiškė, kad Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija ir Jugoslavija privalo būti TSRS sąjungininkais, bet politinių šalių santvarką turėjo apspręsti laisvi rinkimai. Tuo tarpu Stalinas siekė įvykdyti tose šalyse socialistines revoliucijas ir visokeriopai rėmė komunistus kovoje dėl valdžios, manydamas, jog Tarybinės Armijos pergalės davė jam teisę lemti ištisų valstybių likimą. Dar baigiantis karui Stalinas pareiškė amerikiečių diplomatui:”Kur kieno kariuomenė, ten to ir valdžia”. Vakarų Europą jis buvo pasirengęs, bent tam tikram laikui, pripažinti JAV ir Anglijos įtakos sfera. Tačiau Vakarų Europos šalyse (išskyrus Ispaniją ir Portugaliją, kur išliko pusiau fašistinės diktatūros) laisvai veikė visos politinės partijos, stiprėjo komunistų veikla, o Rytuose vis labiau buvo varžomos nekomunistinės partijos, plėtėsi represijos.
Jau 1946m. kovo mėn. V.Čerčilis paskelbė, jog Rytuose Europą atskyrė geležinė uždanga ir ragino ginti demokratiją bei priešintis komunizmui. Šią kalbą daugelis istorikų laiko Šaltojo karo pradžia. Čerčilio raginimams karštai pritarė JAV vadovai, pirmiausiai po Ruzvelto mirties prezidentu tapęs H.Trumenas. Aišku, kovą prieš komunizmą, o tiksliau TSRS įtakos plėtimąsi, lėmė ne tiek meilė demokratijai, kiek JAV ir Anglijos valstybių interesai- politiniai, ekonominiai ir finansiniai.
Abu anglosaksų valstybės nerimavo dėl savo pozicijų ne tik Europoje, bet ir Azijoje bei Afrikoje. Jos manė, jog Stalinas, įsitvirtinęs Centrinėje ir Pietryčių Europoje, mes milijonines armijas į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!