Šaltasis karas (išsamus konspektas)

Antrasis pasaulinis karas iš pagrindų pakeitė jėgų santykį pasaulyje. Vokietijos, Italijos ir Japonijos pralaimėjimas okupacija sužlugdė jų svajones dominuoti pasaulyje. Kare nusilpo Prancūzija ir Britanija. Po karo jos įklimpo į skolas, susiaurėjo prekyba, smuko gyvenimo lygis. Ne tik Prancūzija ir Anglija, bet ir Belgija, Olandija neteko savo kolonijų. Tik dvi valstybės, JAV ir SSRS, sustiprino savo padėtį. Jos imtos vadinti supervalstybėmis. Jos skyrėsi ne tik savo politine ir socialine-ekonomine santvarka. SSRS turėjo didžiulę karinę galią, milžinišką teritoriją, didelius gamtos turtus, didelį gyventojų skaičių. Po karo jos kariuomenė stovėjo Rytų ir Pietryčių Europoje, Mandžiūrijoje ir Šiaurės Korėjoje. Kare SSRS patyrė didelių materialių nuostolių: žuvo 20 mln. žmonių; ekonominė padėtis čia buvo labai sunki: sugriauti miestai, neveikė transportas, sužlugdyta gamyba ir kt.
Tačiau SSRS autoritetas pasaulyje buvo didelis: ji nešė pagrindinę karo naštą.
Iš esmės pasikeitė didžiųjų valstybių tarpusavio santykiai. Nesutarimai tarp sąjungininkų (JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS), prasidėję jau karo pabaigoje, dar labiau sustiprėjo – ryškėjo “Šaltojo karo” užuomazga. Nesutarimai pasireiškė Jaltos ir ypač Potsdamo konferencijose, aptariant Europos pokario žemėlapį, reparacijas ir kt. Didžiausi nesutarimai kilo dėl Lenkijos. SSRS kėlė rimtas teritorines pretenzijas: siekė atgauti visas teritorijas, įskaitant ir tas, kurias įsigijo 1939 m. Molotovo-Ribentropo paktu, nepripažino Lenkijos emigracinės vyriausybės, nenorėjo sutikti su Vakarų vyriausybių siūlomais pravesti laisvais rinkimais ir leisti Lenkijai pasirinkti savo vystymosi kelią. Ypač daug nesutarimų kilo dėl Vokietijos ateities. SSRS reikalavimai buvo kategoriški.
I. SSRS karinė galia;
II. komunistų įtaka Europos visuomenei;
III. jiems reikėjo SSRS paramos kare su Japonija (demokratinės valstybės nenorėjo aukoti savo piliečių, o Stalinas buvo diktatorius ir jam nereikėjo vargintis dėl savo reitingų);
Potsdamo konferencijos nutarimai iš esmės buvo palankūs SSRS.
1945 m. susikuria tarptautinė Jungtinių Tautų Organizacija (JTO), kurios tikslai:
I. apsaugoti būsimas kartas nuo karo baisumų;
II. puoselėti demokratinius tautų bendravimo principus;
III. ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms;
Deja, JTO netapo reikšminga tarptautinio įtempimo mažinimo institucija, o atvirkščiai – ji tapo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!