Salomėja Nėris. Biografija, kūrybos analizė

S A L O M Ė J A N Ė R I S 1 9 0 4 – 1 9 4 5 BIOGRAFIJA01 FAKTAI02 APIE KŪRYBA03 SVARBU ŽINOTI04 T U R I N Y S LYRIKOS ŽMOGUS05 EILĖRAŠČIŲ RINKINYS „PRIE DIDELIO KELIO”06 EILĖRAŠČIO ANALIZĖ07 IŠVADA08 XX a. vidurio lietuvių poetė, garsiausia lyrikė, antrosios kartos neoromantikė. B I O G R A F I J A F A K T A I Jautrios sielos poetė užaugo Vilkaviškio apskrityje, o tiksliau – Kiršuose, Alvito valsčiuje. 1 2 3 Salomėja Nėris augo pasiturinčiai, kaip ir daugelis menininkų, ūkininkų šeimoje. Ši meniškos sielos asmenybė studijavo Lietuvos universiteto Teologijos- filosofijos fakultete. S V A R B U Salomėja Nėris - ryškiausia nepriklausmybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra čiulbanti lakštingala, nesudėtinga minties gelmėmis, bet patraukianti širdies atvirumu. S L A P YVARD Ž I A I L I Ū D Y T Ė I R J U R A I T Ė S. Nėries kūryba giliai persmelkusi kaltės ir atgailos tematika. Salomėja Nėris atskleidė tėvynes netekties temą: vaizduojamas tėvynę palikusio, tautinių vertybių išsižadėjusio žmogaus kaltės bei ilgesio vidinis jausmas. K Ū R Y B A A P I E K Ū R I N I U S Kūrybos centre – žmogaus dvasių pasaulis, kuris vaizduojamas atvirai ir jausmingai.S. Nėries eilėms būdingas melodingumas, apmąstymai. Fantazijai, įsivaizdavimui nėra ribų, intensyviai jaučiama kūrybos laisvė. Pagrindinis eilėraščių orientyras – liaudies dainos lyrizmas. S.Neries eilėraščiai pasižymi dideliu tikslumu ir išbaigtumu. Juose piešiami vaizdai labai konkretūs ir aiškūs. L Y R I K O S Ž M O G U S 01 Antrojo pasaulinio karo išvakarėse stiprėjo žmogaus – našlaičio nuotaika, reiškiama poetei būdinga žmogaus ir gamtos paralelė. 02 Mėgstamiausia subjekto erdvė – vakaro sutemos, mėnesėtas dangus, žvaigždės, joje žmogus jaučiasi atsipalaidavęs, pasitikintis savimi. S V A R B U Kūrybos žmogus bando išspręsti egzistencinius klausimus: stengiasi išsiaiškinti žmogaus prigimtį, ryšį su gamta. Subjektas kupinas herojinio ryžto, netskiriamo nuo sielvarto ir mirties. Eilėraščių rinkinys „Prie didelio kelio” Prie didelio kelio stovėjom – žiūrėjom. .. O liūdesiai gūdūs kelių didelių! Nuėjo, nuėjo… žiūrėkit! – nuėjo Pavasaris mūsų didžiuoju keliu! Už kalno, už juodo pavasaris nyko Su gęstančia saule, su balta diena. .. Ištįso prieš mus be dainų, be vainikų Nutilus pakalnė – šalta ir liūdna . Ir gluosniais mes virtom prie didelio kelio, Beržais svyrūnėliais prie stepės plačios. Ir svyra mums šakos, nukrinta lapeliai, Ir veria mus speigas lig šėrdies pačios. ,,P ri e di de lio k el io ,, , , P R I E D I D E L I O K E L I O ” Eilėraščių rinkiniu ,,Prie didelio kelio” poetė išreiškė savo paskutinę valią: grįžti į Lietuvą, į žmonių širdis. Todėl rinkinyje vyrauja išėjimo – grįžimo motyvas, sielvartingi nuo gimtinės atplėšto žmogaus išgyvenimai. E I L Ė R A Š Č I O A N A L I Z Ė Pavasaris – jaunystės, džiaugsmo, gyvybės simbolis, tačiau stovintieji jį palydi. Čia minimi svarbūs Lietuvai laikai, karo metai, kai buvo sprendžiamas šalies likimas. Tačiau ,,mes” gali reikšti ir tėvynę palikusius žmones. Šie ,,bėgliai” ėjo tuo didžiuoju keliu į svetimą kraštą, suvokdami, jog čia palieka savo jaunystę, laimingas dienas. Pirmame eilėraščio posme – praeities prisiminimas, lyrinis subjektas kalba būtuoju kartiniu laiku. Įvykio svarba patvirtinama intonacija, bei skyrybos ženklais: ,,žiūrėjom…”, ,,nuėjo/Pavasaris mūsų didžiuoju keliu!”. K Ū R I N I O E R D V Ė Kūrinio erdvė atvira, kuri tai siaurinama, tai vėl praplatinama: didelis kelias sukonkretinamas iki kalno, kalnas – iki pakalnės, vėliau erdvė vėl išplečiama iki didelio kelio, o galiausiai – iki neaprėpiamų stepių. Šis kalnas lyg Uralas, skyręs poetę nuo Lietuvos. Skirtumą paryškina juodo kalno kontrastas su balta diena., veiksmažodžių (,,nyko” ir ,,ištįso”), saulės ir šaltos pakalnės supriešinimai. Ypatingai ryškios antitezės: anksčiau -,,su saule, su diena”, dabar – ,, be dainų, be vainikų”. K Ū R I N I O E R D V Ė K Ū R I N I O L A I K A S 01 02 Pastarasis jausmas ypač vaizdžiai perteikiamas, net suvokiamas pojūčiais (Šalčio ir speigo, o kartu ir skausmo įspūdį sukuria atšiaurių priebalsių š,s,č,g aliteracija). Eilėraščio ,,Prie didelio kelio” laiko amplitudė svyruoja nuo praeities (,,stovėjom”, ,,nuėjo”, ,,nyko”, ,,virtom”) iki dabarties (,,svyra”, ,,veria”). 04 Taigi eilėraščio “Prie didelio kelio” ar net viso rinkinio leitmotyvas – praradimo suvokimas. Šią būseną poetė puikiai perduoda skaitytojui ,,iš širdies į širdį” savo intymia, melodinga, artima išpažinčiai kalba. 03 IŠVADA Mūsų skausmo ir džiaugsmo sesuo! Šiandien mes jau neįsivaizduojame savo pasaulio be jos. Jau nemokėtume ir negalėtume gyventi be Salomėjos, nes kas gi būtų tas vaivorykštinis tiltas iš vienos širdies į kitą, ką mes mylėtumėm taip amžinai ir taip tyliai, ir kieno lūpomis pasakytume Lietuvai: Tada graži graži buvai Akim tyliųjų ežerų… Lyg eidama linelių rauti. J. Marcinkevičius K Ū R Ė J A I A P I E S . N Ė R I S K Ū R Ė J A I A P I E S . N Ė R I S S.Nėries poezija – tai daina. Daina nulemia Nėries kūrybos formą ir tematiką . Poezijos dainos šviesoje aiškėja ir kiti S.Nėries teigiamieji ir neigiamieji savitumai. Teigiamųjų eilėn pirmon vieton tektų statyti jos nuoširdumas, paprastumas ir savitumas . Neigiamu S.Nėries kūrybos reiškiniu reikia laikyti gana tankiai įkaišytus posakius vaizdus, kurie su jos poezijos pobūdžiu visai nesiderina. Tie posakiai yra arba aiški kitų poetų įtaka, arba pačios autorės nevykusiai sugalvoti, turbūt norint papuošti savo poeziją simbolizavimo atspalviu. V. Mykolaitis – Putinas A Č I Ū U Ž D Ė M Ė S Į !

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!