Rondo forma

Ši forma grindžiama temos pakartojimu.
Tarp pasikartojančios temos įterpiama kontrastinga muzikinė medžiaga.
Sugįžtanti rondo tema yra vadinama refrenu, o refreno sugrįžimai – reprizomis.
Kad susidarytų rondo forma, refrenas turi nuskambėti bent tris kartus.
2. epizodai – skirtingos medžiagos dalys, žymimos E1, E2 ir t.t.
E1
R(1)
E2
R(1 arba 2)
A
B
A
C
A
A
A1
A
A2
A
Klasikinis rondo – tai 5 dalių (3 refrenų ir 2 epizodų) rondo, kurio epizodai skamba kitomis (dažniausiai dominantės ir subdominantės) tonacijomis.
Schema:
Teminis planas
R
E1
R(1)
E2
R(1 arba 2)
Tonacinis planas
T
D
T
S
T
Refrenai gali šiek tiek skirtis: jie gali būti sutrumpinami (dažniausiai pirmasis pakartojimas) ir pailginami (dažniausiai antras pakartojimas).
Klasikiniam rondo būdingos papildomos padalos – jungtis ir koda.
Rondo forma rašomos savarankiškos pjėsės, ji yra būdinga sonatinio ciklo (sonatų, simfonijų, koncertų) finalams. Rečiau rondo forma grindžiamos lėtosios ciklo dalys.
Rondo forma naudojama ir vokalinėje muzikoje (dainose, romansuose, baladėse), operuose ir baletuose.
Senovinis (kupletinis) rondo
Senovinio rondo kupletai grindžiami būdingomis refreno intonacijomis. Kartais kupletuose refreno tema pateikiama kita tonacija.
Senovinio rondo kupletų apimtis kūrinyje turi tendenciją didėti.
Senovinis rondo jungčių neturi, nes patys kupletai tampa jungtimis tarp refreno pasikartojimų.
Senovinio rondo forma pagrįsti kūriniai baigiasi paskutine refreno repriza.
Moduliacinis rondo (senovinė koncerto forma)
Moduliaciniu jis vadinamas todėl, kad pagrindinė jo tema grįžta skirtingomis tonacijomis, taigi visa forma pagrįsta ištisiniu moduliaciniu procesu.
Moduliacinis rondo – vienatemis.
Moduliacinio rondo tema kūrinyje sugrįžta ne mažiau kaip tris kartus, paeiliui dominantės, subdominantės funkcijos tonacijomis, o paskutinį kartą suskamba pagrindine tonacija.
Tačiau refreno reprizose kinta ne vien tonacija, bet dažnai ir faktūra, ir tematizmo plėtojimo pobūdis, ir harmoninis planas. Nekinta tik teminis branduolys.
Moduliacinio rondo epizodai yra vadinami intermedijomis. Jos grindžiamos refreno teminiais elementais.
Moduliaciniame rondo intermedijos dinamiškos.
Intermedijose teminis plėtojimas daug laisvesnis negu refrene, čia vyrauja moduliacinis procesas.
Moduliaciniame rondo ribos tarp refreno ir epizodų nėra tokios ryškios kaip senoviniame.
Schema: (T – tema, i – intermedija)
Teminis planas
T
i
T1
i
T2
i
...
T
Tonacinis planas
T
D
S
T
Moduliacinis rondo yra labai giminingas fugai.
Kaip ir fugoje, tema moduliaciniame rondo dėstoma skirtingomis tonacijomis.
Nuo senovinio rondo moduliacinis labiausiai skiriasi tonaciniu planu, kurį fiksuoja refrenas ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!