Romėnų sutartys

Romėnų teisė žmogaus istorijoje užima ypatingą vietą. Susiformavusi daugiau kaip prieš du tūkstančius metų, romėnų teisė neišnyko kartu su Romos imperija. Ji pergyveno ją sukūrusią valstybę ir tautą. Tikriausiai nedaug šiandien yra valstybių kuriuose romėnų teisė galioja beveik nepakeista, bet taip pat nėra turbūt valstybių, kurios būtų nepasinaudojusios romėnų teise.
Romos Respublikos laikotarpio pradžioje buvo du pagrindinai prievolių atsiradimo pagrindai: sutartys (contractus) ir teisės pažeidimai (delicta). Sutartis buvo pagrindinis prievolių šaltinis. Sutartis – tai tam tikras dviejų ar daugiau subjektų susitarimas. Kiekvienas sutarčių tipas sujungė griežtai nustatytas sutarčių rūšis.
Senovėje ne bet koks susitarimas sukeldavo teisines pasekmes. Jau nuo labai seniai žmonės skolinosi, mainė, dovanojo ir t.t. Tačiau šie veiksmai dar neturėjo prievolinių teisinių pasekmių. Apgaulė, žodžio nesilaikymas ir iššaukdavo nukentėjusiųjų kerštą už padarytą skriaudą.
Sutartis buvo pagrindinis prievolių šaltinis. Sutartis – tai tam tikras dviejų ar daugiau subjektų susitarimas. Sudarant sutartis buvo laikomasi tam tikrų bendrųjų taisyklių, jos susideda iš: esminių elementų, būtent be kurių, neminint specialių kiekvienos sutarties sąlygų, nebūtų sutarties ir atsitiktinių elementų, tai yra tų, kurių nebuvimas nenaikina sutarties, bet kurie, žiūrint į konkretų atsitikimą, sutartyje gali būti arba ne.
Esminiai sutarčių elementai, nuo kurių prasideda sutarties galiojimas arba bent jo padariniai, apima šiuos tris dalykus: iš sutarties kilusios prievolės objektą, pagrindą, kuriuo šalys apsiima ir pagaliau patį šalių sutikimą, kurį gali duoti tik tinkamos (capabiles) šalys ir kuris negali būti ydingas.
Sutarties objektas – yra tai, ką debitorius apsiima ir kam kreditorius turi teisę. Be šio objekto neįmanoma pati sutartis. Kadangi abišalė sutartis gimdo daugelį prievolių, tai šioje sutartyje yra tiek objektų, kiek sutartis gimdo atskirų prievolių.Sutarties objektą gali sudaryti nuosavybės perleidimas arba daiktinės teisės nustatymas (dare), veiksmas (facere) ir pasižadėjimas bet ką teikti, užtikrinti (praestare). Tačiau koks įvairus objektas bebūtų, vis dėlto jis, kad nebūtų niekinga sutartis, turi apimti šias keturias sąlygas: jis turi būti leistas; jis turi būti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!