Romėnų civilinės tesės vystymosi etapai

1) Archainis periodas (753 m. pr. m.e. – III a. pr. m.e.). Šiuo laikotarpiu privačios teisės pagrindu buvo papročiai, be religinė tvarka. Pačioje laikotarpio pradžioje teisminė valdžia priklausė karaliams, kurie, spręsdamas privačius ginčus, nustatydavo kas teisus. Karalius taip pat leido įstatymus, t.y. formuodavo normas, kuriam tautos susirinkimas tik pritardavo. Šie įstatymai vadinosi leges regial (karalių įstatymai). Dažnai jie buvo tik papročių įforminimas.
Nuo 509 m. pr. m.e. Roma tapo respublika ir leidžiamoji valdžia perėjo tautos susirinkimui, kuris priimdavo įstatymus magistratui (pretoriui ar konsului) pasiūlius.
449 m. pr. m.e. pasirodo XII lentelių įstatymas, tapęs pagrindu tolimesniam teisės vystymuisi. Jame buvo užrašyti papročiai ir leges ragial, bei įtvirtinta ieškinio galimybė.
2) Ikiklasikinis laikotarpis (367 m. pr. m.e. – 17 m. pr. m.e.) Per šį laikotarpį respublika pasiekia savo klestėjimą ir sužlunga. Šis laikotarpis visų pirma pasireiškia tuo, kad atsirado naujos sutarčių formos, t.y. juos galėjo nevisiškai atitikti ius civile reikalavimus, kaip buvo anksčiau.
Pretorius įgijo daugiau laisvės, kad juo veikla neprieštarautų įstatymams. Buvo įvestas formuliarinis procesas, kuris suteikė pretoriui teisę ginti sutartis, kurios tam tikra prasme nevisiškai atitiko įstatymus. Ši laisvė leido pretoriui aiškinti ir interpretuoti teisę.
3) Klasikinis laikotarpis ( I – IIIa. ). Šis laikotarpis taip pat vadinamas principato laikotarpiu. Būtent tada išnyko skirtumas tarp ius civile ir ius gentium. Klasikiniu laikotarpiu galutinai susiformavo imperija, kas paskatino prekybos, kultūros ir teisės mokslo vystymąsi. Teisės vystymuisi šis laikotarpis yra pagrindinis.
Pagrindiniu raidos varikliu buvo teisės mokslas, kurį, pradedant Augustui, rėmė visi imperatoriai. Šiuo laikotarpiu susiformavo 2 teisės mokyklos: prokuliečių (pasisakė už respubliką) ir sabiniečių (už vienvaldyste).
4) Poklasikinis (nuosmukio) laikotarpis (III – 565 m. ). Šiuo laikotarpiu iro Romos ekonomikos pagrindas – vergvaldystė. 395 m. Romos imperija buvo padalinta į dvi dalis. Pagrindiniu teisės šaltiniu tapo imperatoriaus ediktai. Nuvertinama asmens autonomija, kas anksčiau buvo teisės pagrindu. Blogėja įstatymų kokybė, o pati teisė tampa pernelyg sudėtinga.
Romėnų civilinės teisės rūšys
1....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!