Riterių ginkluotė (skaidrės)

• Riteris - ginkluotas kilmingas karaliaus, ar aukščiausių luomų atstovų pavaldinys Viduramžių Europoje.
• Paprastai riteriais tapdavo kilmingi riterių ginklanešiai, kuriems po ginklanešystės laikotarpio suteikdavo riterio titulą. Riterio titulą kartais suteikdavo ir paprastiems kariams už narsą. Tokiu atveju prasčiokas paprastai kartu tapdavo ir bajoru.
• Kiekvienas riteris savo lėšomis apsirūpindavo brangia ginkluote: kalaviju, ilga ietimi, skydu. Kūną saugojo grandininiai šarvai, kuriuos vėliau pakeitė plokšteliniai, galvą nuo smūgių saugojo – šalmas. Vėlyvaisiais viduramžiais apsirengti šarvus karys galėjo tik padedamas ginklanešio. Riterių žirgai taip pat buvo apdengiami šarvais. Karių ginkluotė galėjo sverti net 25 kg, todėl teko ilgai treniruotis, kad išmoktų kautis taip sunkiai apsiginklavę. Vieną riterį mūšyje aptarnavo nuo 5 iki 10 raitų ir pėsčių karių: ginklanešys, lankininkai, ietininkai, tarnai. Kilmingi kariai profesionalai sudarė pagrindinę kariuomenės smogiamąją jėgą. Jų svarbą viduramžių kovose galima būtų lyginti su tanku šiais laikais.
• Nuo galvos iki kojų apsišarvavusį riterį nuo priešininko skyrė matomiausioje vietoje – ant skydo, vėliavos, šalmo, apsiausto ar žirgo gūnios – vaizduojami ryškiaspalviai skiriamieji ženklai, vadinami herbais. Paveldimi iš kartos į kartą jie buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!