Rinkos struktūros ir trumpas jų apibūdinimas

 VILNIAUS UNIVERSITETAS TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA Violeta Vinckevičiūtė, Ieva Vaišvilaitė, 1BA6 studentės Rinkos struktūros ir trumpas jų apibūdinimas Mikroekonomikos referatas Tikrino doc.dr. N.Minkevičienė Vilnius, 2007 Įvadas Rinka- tai mainų visuma, formuojanti pasiūlą ir paklausą, todėl labai svarbu žinoti rinkos mechanizmo veikimo principą. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad rinka yra viena pagrindinių sudedamųjų ekonomikos dalių. Šio referato tikslas- išsiaiškinti rinkos ir jos struktūros mechanizo veikimą ir jo svarbą, bei glaustai ir aiškiai apibūdinti tai. Visa tai svarbu žinoti tiek pradedant naują verslą, tiek jį plėtojant. Rinka fomuoja kainą, tad svarbu pasirinkti mums palankią rinkos struktūrą. Mūsų pasirinkta struktūra turės įtakos verslui ir gyvenimui. Būtina išsiaiškinti, kaip rinka veikia pasiūlą ir paklausą, kaip vienas kitą įtakoja pirkėjas ir pardavėjas vienoje ar kitoje rinkos struktūroje. Tai svarbu dėl to, kad galėtume pasirinkti mums tinkamą ir optimalų variantą, kuris tenkintų tiek visuomeninius, tiek asmeninius mūsų poreikius. Šiuolaikinėje visuomenėje rinkos vaidmuo auga, taip pat kaip ir neriboti žmonių poreikiai, kuriuos tenkinti yra vienas iš rinkos uždavinių. Svarbiausi mūsų informacijos šaltiniai buvo ekonomikos teorijos knygos ir internetas . Mūsų pasirinkta literatūra buvo labai naudinga. Joje radome visą reikiama informaciją, todėl nereikėjo ieškoti papildomos medžiagos. Pagrindinis mūsų šaltinis- Wonnacott Paul, Wonnacott Ronald Mikroekonomika. Darbas buvo komandinis. Kartu rinkome informaciją, ją apdorojome ir pateikėme. Taip darbas vyko sklandžiai ir tikslingai. Rinka – tai mechanizmas, koordinuojantis ūkinę veiklą, pirkėjo ir pardavėjo santykį, tam tikros prekės atžvilgiu. Įvairiose struktūros rinkose parduodamos skirtingos prekės: vaisius galima pirkti turgavietėje, kurioje yra daug pardavėjų, vakarieniauti galima prabangiame restorane, kuriame yra vegetariška virtuvė, o vandienį gali teikia tik viena įmonė. Visos minėtos prekės yra parduodamos skirtingose rinkose. Jos skiriasi savo gaminančių ir parduodančių firmų skaičiumi, kurios stengiasi gaminti išskirtinį, arba atvirkščiai , visiems parduoda vienodas prekes, pvz: vandenį, elektrą ir kitas paslaugas. [3, p.107] Rinkoje keliami 3 pagrindiniai klausimai, kurie susiję su ribotais ištekliais, specializacija ir pasirinkimu: • Ką gaminti? – kokios prekės ar paslaugos bus gaminamos iš ribotų išteklių. • Kaip gaminti? – kaip šios prekės ar paslaugos bus gaminamos, kokių reikės žaliavų ir žmogiškųjų išteklių. • Kam gaminti? – kam prekės ir paslaugos bus gaminamos, kas jas pasisavins ir kas jas vartos. Visus šiuos 3 klausimus rinka bando spręsti, nes joje susitinka gamintojas ir vartotojas, norintis ir galintis pirkti atitinkamą prekę ar paslaugą, inspiruojantis gamintoją ir gamybos procesą. Rinka, kurioje vyriausybė nereguliuoja mainų tarp gamintojo ir vartotojo, vadinama laisvąja rinka. Pasak A. Smitho tai geriausia rinka, kuri dar kitaip vadinama laissez – faire (leave us alone) t.y. nesikišimo politika, kurioje esant privačiai nuosavybei formuojasi konkurencija, kurioje gamybos priemonių ir išteklių savininkas turi elgtis pagal nustatytus įstatymus. Konkurencija yra suprasta kaip siekimas gauti kuo didesnę naudą nei greta veikiančiųjų. Esant tobulai konkurencijai A.Smithas formuoja nematomos rankos principą, kuris leidžia individualiam gamintojui elgtis savanaudiškai ir racionaliai suteikti naudą visuomenei: mažėja kainos, gerėja kokybė ir todėl laimi vartotojas. Praktikoje tokia rinka neegzistuoja, nes visose šalyse ją varžo vyriausybės įstatymai, įvairūs mokesčiai ir kitos priemonės. Tam, kad būtų papraščiau suprasti rinkoje besiformuojančius procesus, ekonomikos teorija rinką tiria atmetus vyriausybės įtaką. Ekonomikos teorijoje rinkos skirstomos į tobulos ir netobulos konkurencijos rinkas. Tobulos konkurencijos rinka Tobula rinka yra vadinama tuomet, kai joje yra daug pardavėjų ir pirkėjų. Tuomet veikia A.Smitho „nematomos rankos“ principas. Vaikydamosis asmeninės naudos, firmos dažniausiai tarnaus visuomenės interesams. Tokią rinką dar galima pavadinti kraštutinie, nes rinkoje individualus gamintojas ar vartotojas visiškai neturi įtakos kainai. Ekonomistai nustatė keletą pagrindinių tobulos konkurencijos rinkos bruožų: • Daug pirkėjų ir pardavėjų. • Pavienis pirkėjas ir pardavėjas yra kainos „gavėjas“, kitaip tariant nė vienas neturi įtakos kainai. • Produktas yra standartinis, nei vienas gamintojas negali išsiskirti prekės dizainu, kokybe, pagaminimo terminais arba pardavimo vieta. • Nėra neišmanėlių pirkėjų ir pardavėjų. Kiekvienas jų turi išsamia informaciją apie kainas ir produktą, todėl pirkėjai neperka prekių iš brangiau pardavinėjančios firmos. • Į rinką galima laisvai patekti ir taip pat laisvai išeiti. Jei produkto kaina kyla gali atsirasti naujų gamintojų, kurie laisvai patenka į rinką, o kainoms nukritus gali iš jos pasišalinti.[4,p.176] Tobulos rinkos pavyzdžiu galima laikyti žemės ūkio rinką, nes ,pavyzdžiui, yra daug kviečių gamintojų ir daug pirkėjų, bet pavienis gamintojas ir pirkėjas neturi realios įtakos kainai, nes tai yra standartinis produktas, jis vargiai gali tapti unikaliu. Be to nuolat yra pranešamos kviečių kainos biržose. Todėl kviečių gamintojams yra ganėtinai lengva patekti į rinką ir iš jos ištrūkti. Žinoma atsiranda tam tikrų komplikacijų, bet mūsų tikslas yra parodyti kas atsitinka be vyriausybės kišimosi. Tobula konkurencija greičiausiai nebus pasiekta realiame pasaulyje, nes, pavyzdžiui, kai kurie fermeriai neatsižvelgia į kainas, bet pagal tobulos konkurencijos teoriją kiek fermeris atsižvelgia į kainas, tiek ir pasiūlos kiekis gali reaguoti į kainą. Kartais yra priartėjama prie idealo, bet ,pavyzdžiui, automobilių ir lėktuvų rinkos toli gražu nėra tobulos, nes gamintojai patys gali nustatyti kainas pagamintam produkcijos kiekiui. Nors daugiau kalbėsime apie pasiūla, bet labai svarbu suprasti ir paklausą tobulos konkurencijos fone. Rinkos paklausos kreivė gali būti nustatyta, horozontaliai sumuojant individualių pirkėjų paklausas. Bet yra galimas kitas individualios paklausos kreivės suvokimas- tai paklausos kreivė, žiūrint individualaus pardavėjo akimis. 1 pav. Indvidualių pirkėjų ir pardavėjų paklausos kreivės Wonnacott, Paul, Wonnacott, Ronald Mikroekonomika, 177 psl. Toks atvejis pavaizduotas dešinėje pusėje, kai fermeriai Smitzas ir Svensonas atstovauja tūkstančiams kitų fermerių. Tobulos konkurencijos rinkoje kainos yra nustatytos atsižvelgiant į objektyvias paklausos ir pasiūlos jėgas. Tarkime, kad kaina yra keturi doleriai už bušelį, tai fermeriai už tuos pačius keturis dolerius gali parduoti skirtingą kiekį bušelių. Norėdami parduoti daugiau bušelių jie nemato prasmės numušti kainos, nes ,kad ir kiek jis sumažins kainą, tai nepakeis situacijos rinkoje. Taip pat joks fermeris negali pakelti rinkos kainos, nes jei jis pakels kainą, pirkėjai eis pirkti pas kitus gamintojus, kurie pardavinėja už žemesnę kainą. Dėl to paklausos kreivė atskiro gamintojo požiūriu yra horizontali tiesė. Taigi, prieinama prie išvados, kad individualaus pirkėjo paklausos kreivė krenta žemyn ir į dešinę, o individualaus pardavėjo paklausos kreivė yra horizontali tiesė. [4, p.178] Kalbant apie ribines pajamas tobulos konkurencijos rinkoje, tai jų kreivė sutampa su paklausos kreive. Tiek paklausa, tiek ribinės pajamos brėžia tą pačią horizontalią liniją, kurios aukštis yra lygus rinkos kainai. Norint maksimizuoti pelną ribinės pajamos turi būti lygios ribiniams kaštams. Bet kuri firma ir tobulos, ir netobulos konkurencijos rinkoje maksimizuoja bendrąjį pelną, jei gamina tiek, kad RK=RPaj. [4, p.178] Reikia nepamiršti, kad jei firma gamins daugiau nei rinkos pusiausvyros apibrėžtą produkcijos kiekį, tai ribiniai kaštai viršis ribines pajamas. Šių pajamų skirtumas reikš pelno sumažėjimą. Kintant rinkos kainai firma arba padidina gamyba arba sumažina priklausomai nuo to ar kaina pakilo ar krito. Norėdami parodyti firmos gamybos apimti esant įvairioms kainoms mes brėšime firmos pasiūlos kreivę. Kylant kainai firmos ribinių kaštų kreivė kyla į viršų, o kainai krintant kreivė leidžiasi žemyn. Taigi yra daroma išvada, kad ribinių kaštų kreivė parodo individualios firmos pasiūlos kreivę. Kitas, gana įdomus klausimas yra kaip žemai gali nukristi kaina, kad firma būtų uždaryta ir nutraukta gamyba? 2 pav. Tobulos konkurencijos pelno maksimizavimas Wonnacott, Paul, Wonnacott, Ronald Mikroekonomika, 178 psl. 2 pav. parodo problemas, su kuriomis firma susiduria mažėjant kainoms. Jei kaina sumažėja iki 30 $, tai firma pelno negaus. Tai atitinka taškas H, kuriame 30 $ ribiniai kaštai RK lygūs ribinėms pajamoms. Bet šiame taške kaina nėra aukštesnė už vidutinius kaštus, todėl pelnas yra nulinis. Tad firmai belieka dirbti be nuostolių, tikintis geresnių laikų. Tai jau yra žemiausia kaina, kuriai esant firma dar gamina, bet jei kaina tampa dar žemesnė, gamyba tampa nuostolinga. Deja, uždarant firmą per trumpą laiką neišvengiama nuostolių, taip yra dėl to, kad net negamindama firma turi pastovius kaštus. Tad belieka klausimas kaip sumažinti nuostolius: nutraukti darbą ar tęsti toliau?[4, p.179] Tarkime, kad kaina nukrenta iki 25 $ Ribiniai kaštai yra lygūs ribinėms pajamoms taške L, kai gamybos apimtis lygi 4 vienetams. Tai geriausios gamybos apimties taškas, jei firma iš viso turėtų dar gaminti. Ar turėtų firma gaminti daugiau šiame taške? Jei nuostoliai yra mažesni už pastovius kaštus, kuriuos patirtų firma, nutraukdama gamybą. Bet jei nutrauks gamybą, tuomet neturės ko parduoti ir įplaukos tuomet bus nulinės. Bet kuriuo atveju firmai yra geriau gaminti, nes gamindama ji patirs mežesnių nuostolių nei nutraukdama gamybą. Tuomet galima daryti išvadą, kad kol firma padengia savo kintamuosius kaštus, tol ji tęsia gamybą. Tai yra teisinga iki tol, kol kaina pasiekia firmos veiklos sustabdymo tašką, kuris yra žemiausias vidutinių kintamųjų kaštų kreivės taškas. Firmos ribinių kaštų kreivė atitinka pasiūlos kreivę, kai kaina išlaikoma virš žemiausio vidutinių kintamųjų kaštų kreivės kašto. Tobulos konkurencijos firmos pasiūlos kreivė atspindi ribinius kaštus. Pasiūlos kreivės aukštis yra lygus firmos ribiniams kaštams. Trumpo laikotarpio rinkos pasiūlos kreivė S gali būti nubrėžta horizontaliai susumuojant individualių gamintojų trumpo laikotarpio pasiūlos kreives s (mažosios raidės reiškia pavienius rinkos dalyvius). Kalbant apie ilgo laikotarpio pasiūlą tai jos pasiūlos ir kaštų sąlygos skiriasi nuo trumpojo laikotarpio. Nes per ilgą laikotarpį nėra pastovių kaštų, visi kaštai yra kintami. Vidutinių bendrųjų kaštų kreivė yra daug plokštesnė ir labiau atsiskleidusi nei tokia pat trumpo laikotarpio kreivė, nes firma per ilgą laikotarpį gali pakeisti įrenginių ir įmonių kiekį. Taip pat per ilgą laikotarpį į ūkio šaką, kurioje yra gaunamas didesnis nei vidutinis pelnas, įsitraukti turi galimybę naujos firmos. Per ilgą laikotarpį iš rinkos yra priverstos pasitraukti nuostolingos firmos, nes jos patiria ekonominių nuostolių , o kadangi nėra pastovių kaštų jos neturi galimybės išsilaikyti. Norint suprasti konkurencingos ūkio šakos pusiausvyrą ilgu laikotarpiu reikia smulkiai išnagrinėti galimybes laisvai patekti į ūkio šaką ir pasitraukti iš jos buvimą ar nebuvimą. Laisvas judėjimas tobulos konkurencijos rinkoje reiškia, jog firmos gauna tik normalųjį pelną, bet ne didesnį. Taip atsitinka dėl to, kad padidėjus galimybei gauti didesnį nei mormalusis pelnas pradeda kurtis naujos firmos, todėl padidėja gaminamos produkcijos kiekis, o tai jau automatiškai verčia kainas kristi ir todėl sumažėja galimybė gauti didesnį nei normalųjį pelną. Ir esant priešingam atvejui, kai kaina yra per maža, gaunamas mažesnis nei normalusis pelnas, todėl firmos nutraukia gamybą. Sumažėjus produkcijos kiekį kyla kaina ir po truputi yra pradedama gauti normalųjį pelną. Norint išsisiškinti tai smulkiau Paul Wonnacott ir Ronald Wonnacott knygoje “Mikroekonomika” yra siūloma išnagrinėti du galimus atvejus. Pimas atvejis: ilgalaikė pasiūla yra elastinga [4, p.185] Pirmuoju atveju visi ištekliai yra homogeniški. Visa žemė yra identiška, verslininkai vienodai protingi, darbininkų sugebėjimai niekuom nesiskiria. Visos kainos yra stabilios, todėl naujas gamintojas gali įsigyti tokios pat kokybes išteklius kaip ir jau egzistuojančios firmos. Visa tai puikiai iliustruoja antras grafikas, esantis pabaigoje. A grafikėlis vaizduoja individualią firmą, o B grafikas vaizduoja bendrą ūkio šakos paklausą ir pasiūlą. Šiuose grafikuose vaizduojama tūkstantis identiškų firmų, kur kiekvienos jų trumpo laikotarpio pasiūlos kreivė sutampa su trumpo laikotarpio ribinių kaštų kreive (TRK). Iš pradžių ūkio šakos pusiausvyra yra taške E1, kurį laiką kaina P1 ir gamybos apimtis yra vienoda, esant taške H visos firmos gauna normalųjį pelną. Šis taškas yra žemiausias TVK kreivės taškas ir kartu žemiausias taškas IVK. Taške H individualios firmos veikla nėra nuostolinga, bet esant P1 kainai firma sugeba padengti tik vidutinius savo gamybos kaštus. Kadangi jos negauna ekonominio pelno, todėl nėra jokio tikslo steigtis naujoms firmoms. Taškas H žymi individualios firmos ilgo laikotarpio pusiausvyrą, tuo pačiu šis taškas atitinka tašką E1, kuris žymi ilgalaikę visos šakos pusiausvyrą. Esant aukštesnei kainai individualios firmos pusiausvyra nusistovi TRK taške F, kur gaunamas trumpalaikis pelnas. Už kiekvieną iš septynių pagamintų vienetų firma gauna FG antpelnį, kuris yra didesnis nei normalusis. Padidėjus normaliajam pelnui į ūkio šaką įsitraukia naujos firmos, todėl ūkio šakos trumpalaikės pasiūlos kreivė S1000 paslenka dešinėn į padėtį S1500. Susidaro nauja pusiausvyra taške E3, bet kaina P3 dar pakankamai aukšta, todėl firmos toliau kuriasi ir taip bus toliau, kol kaina nenukris iki P1 ir išnyks antpelnis. Todėl laikui bėgant viskas grįžta į pradinę padėtį. Dabar jau galima nubrėžti ilgalaikės pasiūlos kreivę SL, sujungdami ilgalaikės pusiausvyros taškus E1 ir E4. Ilgalaikė pasiūlos kreivė vaizduoja laikotarpį, per kurį keičiasi firmų skaičius. Ši kreivė yra horizontali, tai yra absoliučiai elastinga, todėl per ilga laikotarpį padidėjus paklausai kaina nesikeičia. Paklausa yra patenkinama įsitraukus naujoms firmoms, kurios gamina tais pačiais kaštais kaip ir senosios. Taip gali būti, kai naujos firmos gali įsigyti tos pačios kokybės išteklius tokiom pat kainom kaip jau esančios firmos. Antras atvejis: kylanti aukštyn ilgalaikės pasiūlos kreivė [4, p.187] Per ilgą laikotarpį daugelio ūkio šakų pasiūlos kreivė kyla aukštyn ir į dešinę. Taip atsitinka todėl, kad padidėja naujų firmų išlaidos dėl aukštesnių išteklių kainų arba dėl blogesnės kokybės išteklių. Tai pavaizduota 2 lentelėje. 3 pav. Prisitaikymas prie paklausos sumažėjimo per ilgą laikotarpį Wonnacott, Paul, Wonnacott, Ronald Mikroekonomika, 188 psl. E1 taške susidariusi nauja trumpalaikė pusiausvyra atsiranda paklausai D1 padidėjus iki D2. Kai kaina pakyla iki P2 , toks pelnas pritraukia naujus verslininkus. Kaip ir pirmoje situacijoje, nauji gamintojai padidina pasiūlą ir sumažina kainą žemiau P2 , bet šioje situacijoje kaina nenukrenta iki minimumo, ji sumažėja tik iki P3. Šiame grafike nagrinėjama kviečių augimo pasiūla, todėl reikėtų turėti omeny, kad norint auginti kviečius prastose žemėse reikia didelių išlaidų, todėl auginti galima tik tose žemėse, kurių įdirbimo išlaidos yra padengiamos P3. Kadangi nauja firma turi dirbti vis prastesnėse žemėse, tai jų išlaidos yra daug didesnės. Todėl naujos firmos, nematydamos perspektyvos nenori dirbti, ir todėl taškas E3 tampa nauja ilgalaike pusiausvyra. Sujungus taškus E1 ir E3 gaunama ilgalaikė pasiūlos kreivė SL. Ji yra elastingesnė nei trumpalaikės pasiūlos kreivės, tačiau nėra absoliučiai elastinga, ir dėl šios priežasties yra horizontali. Bet, pavyzdžiui, pakilus kviečių kainai ir pradėjus juos auginti ne tokiose derlingose žemėse, daugiau išlaidų turės ne tik nauji gamintojai. Išlaidos padidės, nes pakils žemės kaina, jų nuomos kaina. Nauji fermeriai sutiks mokėti didesnę kainą už derlingesnę žemę, nes pakilus kviečių kainai, žemė taps vertingesnė ir bus pardavinėjama brangiau. Kiekvienas verslininkas perskirsto pajamas atsižvelgdamas į paklausą. Jei paklausa vienam gaminiui pakyla, tai ir jo kaina automatiškai kyla, taip gaunamas trumpalaikis pelnas, kuris vilioja naujus verslininkus. Ir analogiška situacija, kai paklausa sumažėja, tuomet atsirandama nuostolių, kurie verčia kai kuriuos verslininkus pasitraukti iš šakos ir investuoti ten, kur paklausa didesnė. Per trumpą laikotarpį firmos laimėjimas yra pelno formos, o per ilgąjį laikotarpį į ūkio šaką įsitraukia naujos firmos ir pakelia žemės bei kitų specializuotų gamybos veiksnių kainas, tais veiksniais gali būti pavadinta ir darbo jėga. Mokesčiai Mokesčių našta tenka tiek gamintojui tiek pirkėjui. Bendra našta tenkanti abiem pusėm priklauso nuo pasikeitusių kainų ir parduodamų ar nuperkamų prekių kiekio. Tai reiškia, kad išaugus kainai sumažėja vartotojo priedas, gamintojo kaina sumažėja ir jis netenka dalies. Yra dvi sąvokos, kurias reikia žinoti: Pagrindinė mokesčių našta – tai pinigų suma, kurią mokesčių mokėtojai sumoka vyriausybei. [4, p. 192] Papildoma mokesčių našta – tai ekonomikos efektyvumo sumažėjimas, kurį lemia žmonių elgsenos pasikeitimas, nustačius mokesčius (šiuo atveju sumažėjo vartojimo apimtis). [4, p.192] Prieš tai mes bandėme apžvelgti vartotojo poziciją esant tobulai konkurencijai, toliau trumpai apžvelgsime gamintojo poziciją. Yra dvi naudos rūšys: asmeninė ir visuomeninė. Realiai jos nėra atskirtos, nauda kurią gauna pirkėjas pirkdamas vieną ar kitą prekę ir yra visuomeninė, nes papildomos naudos niekas negauna. Tačiau taip yra ne visuomet, bet į tai nebus atsižvelgta ir iš to išplaukia dvi prielaidos: 1)visuomeninė nauda sutampa su asmenine pirkėjo nauda. Prekės ribinė nauda sutampa su prekės ribine nauda, kuri tenka perkantiems prekę. Abi naudas galima matuoti rinkos paklausos kreivės aukščiu. Tokia pat prielaida daroma ir nagrinėjant kaštus. 2)prekės visuomeniniai kaštai sutampa su gamintojų individualiais kaštais. Ribiniai kaštai, tenkantys visai visuomenei, sutampa su gamintojo ribiniais kaštais. Gamybos apimtis visuomenės požiūriu yra efektyvi tik tuomet, kai ribinė nauda lygi ribiniams kaštams, o tai yra įmanoma tik tobulos konkurencijos sąlygomis, kai visuomeninė nauda sutampa su vartotojų nauda, o visuomeniniai kaštai sutampa su gamintojų kaštais. Efektyvumo nuostolis atsiranda tada, kai nutolstama nuo tos gamybos apimties, kuriai esant visuomenės ribinė nauda yra lygi visuomenės ribiniams kaštams. Tokį efektyvumo sumažėjimą lemia per per maža arba per didelė produkcijos gamybos apimtis. [4, p.199] Padrindinė tobulos konkurencijos funkcionavimo sąlyga yra laisvas patekimas į rinką. Laisvo patekimo į rinką ribojimas lemia neefektyvumą. Yra dar keli efektyvumo tipai, tai technologinis arba techninis. Tai reiškia visišką nuostolių nebuvimą, geriausiai naudojant turimus išteklius ir dinaminis efektyvumas. Toks efektyvumas pasiekiamas tuomet, kai inovaciniai pokyčiai įvyksta greitai ir tinkamu laiku. Siekiant dinaminio efektyvumo tobulos konkurencijos rinkos vaidmuo nėra labai ryškus. Tobulos konkurencijos rezultatų sąlygos Rezultatai priklauso nuo pajamų paskirstymo. Kiekvienam pajamų paskirstymo variantui yra skirtingas tobulos konkurencijos sprendimas. Kiekvienas iš sprendimų yra teisingi, bet sunku įrodyti, kuris jų yra geriausias. Klausimas apie pajamų paskirstyma yra vienas tų, į kuriuos atsakyti vieni ekonomistai negali. Moralinės rizikos problema. Draudimas yra vertinga prekė, bet moralinė rizika vis tiek išlieka. Kartais žmonių elgesys pasikeičia, jie tampa ne tokie atsargūs, nes iš to gali gauti šiokios tokios naudos. Taigi vyriausybė, siūlydama draustis, iš esmės vykdo neefektyvią ekonomiką. Moralinė rizika – kai apsidraudę žmonės tampa mažiau rūpestingi, saugodamiesi galimų pavojų. Kainos, galinčios suklaidinti pirkėjus arba pardavėjus. Kartais ne taip interpretuotos kainos gali sukelti ganėtinai didelių problemų, vienais metais kainos gali staiga pakilti, o kitais nukristi. Taip atsitinka dėl to, kad gamintojai per daug dėmesio skiria dabartinėms kainoms, jei jie žvelgtų į ateitį, tokio cikliškumo būtų galima išvengti. Spekuliacija [4, p.206] Spekuliacija gali veikti kaip stabilizuojantis veiksnys, bet nebūtinai tai. Taip pat gali atnešti ir žalos. Spekuliantai sukuria papildomą pasiūlą, kuri neleidžia kainoms kristi. Dėl spekuliacijos kainos svyravimai tampa mažesni. Spekuliacija, suvienodindama vartojamų prekių kiekius sumažina prekių kiekių svyravimus ir suteikia naudos visuomenei. Tai stabilizuoja kainas, o stabilios kainos yra naudingos visuomenei. Jei spekuliantai neišlygintų, kainų visuomenė patirtų nuostolių. Bet spekuliantų veiksmai gali sukelti ir žalą, jei jie neatspėja ateities, pavyzdžiui, nusipirkę prekę pigiau tikėdamiesi vėliau ją parduoti brangiau, gali suklysti ir taip sudarys prekių perteklių ir kainos sumažės. O tai jau yra nuostolinga visuomenei. Netobulos konkurencijos rinka Netobulos konkurencijos rinka- tai rinka, kurioje nėra tobulos konkurencijos, t.y., rinka, kurioje konkurencijos sąlygos sudėtingos ir kainą apsprendžia pirkėjas ir pardavėjas, o ne paklausa ir pasiūla. Netobulos konkurencijos rinkoje yra daugiau nei viena firma, kuri gamina ir parduoda neturinčius pakaitų produktus. Įeiti į šią rinka labai sudėtinga, galima sakyti, kad net neįmanoma. Ir priežastis tik viena- reikia didelio kapitalo. Rinkos modeliai: 1. Monopolija; 2. Monopolinės konkurencijos rinka; 3. Oligopolija. Monopolija Monopolija- tokia rinkos sandara, kai šakoje yra tik viena firma. Išties keista, kad esanti rinkoje viena firma paklūsta jos nustatytai kainai, kai galėtų pasirinkti tokį kainos ir kiekio derinį, kad būtų gautas kuo didesnis pelnas. Deja, bet kainos ir gamybos apimties ji negali pasirinkti nepriklausomai- esant kiekvienai kainai monopolija gali parduoti tik tiek, kiek sutiks rinka. Taigi, esant aukštai kainai produktų bus parduota mažiau. Darome išvadą, kad monopolistų galimybes renkantis produkto kainą ir kiekį lems tik vartotojų paklausa. Tad galime sakyti, kad monopolistas renkasi kainą,o vartotojas- kiekį, Gali būti ir atvirkštinis variantas- monopolistas pasirenka kiekį, o vartotojas kainą, kuri atitinka galimybes. Monopolijos atsiradimo priežastys Žinodami kaštus ir paklausą, kaip galėtume nustatyti, ar pramonės šaka bus konkurencinė, ar monopolija? Į šį klausima galima atsakyti tik žinant paklausos kreivės ir vidutinių kaštų sąryšį. Svarbiausia atsiradimo priežastis yra mažiausio efektyvaus masto (vidutinius kaštus minimizuojanti gamybos apimtis) ir paklausos dydžių santykis. Antra svarbi monopolijos atsiradimo priežastis- kartelis. Kelios pramonės šakos firmos, norėdamos pakelti kainas ir tokiu būdu padidinti gaunamą pelną gali susitarti ir apriboti gamybos apimtį. Būtent šiuo atveju ir yra sakoma, kad šaka organizuota kaip kartelis. Monopolijai būdingi bruožai [3,p.108] • Viena firma • Produktas unikalus • Į rinką patekti neįmanoma • Konkurencija dėl “vartotojo dolerio” Pavyzdžiai: vandens tiekimas, elektros tiekimas. Įėjimo į monopoliją barjerai [1, p.106] • Išskirtinės teisės. Dažnai vyriausybės politikos, garantuojančios firmoms vienintelio pardavėjo statusą, rezultatas būna kliūtis kitoms firmoms įeiti į tam tikrą rinką. • Masto ekonomija - kaštai. Kai kuriose šakose šiuolaikinė technologija įgalina pasiekti žemus gamybos kaštus tik stambiems gamintojams, gaminantiems didelę produkto rinkos dalį. Monopolija gali nesunkiai išsilaikyti, jeigu ji turi daug žaliavų, reikalingų produktui gaminti. • Svarbių išteklių kontrolė. Prie šių išteklių galime pristirti ir unikalius sugebėjimus ar žinias. Monopolija gali nesunkiai išsilaikyti, jeigu ji turi daug žaliavų, reikalingų produktui gaminti. • Patentai ir autorinės teisės. Pastarieji dažniau suteikiami naujo produkto išradėjui skatinant jį tobulinti produktą, ieškoti naujų išradimų. Patentiniai įstatymai apsaugo išradėją nuo konkurentų. Tačiau išimtinės teisės yra garantuojamos tik tam tikrą laikotarpį- tokia monopolija yra laikina. Monopolijų rūšys • Natūrali monopolija. Firma, galinti patenkinti rinką su mažesniais kaštais, nei dvi ar daugiau firmų, kurios pateiktų tokį patį tos produkcijos kiekį.. Tai gali būti bet koks išteklius. • Teisinė monopolija suteikia gamintojams teisišką apsaugą bei apsaugo rinką nuo nesąžiningos konkurencijos. • Socialinė monopolija kyla iš techninių pasiūlos sąlygų. Kaip pavyzdys gali būti šilumos tinklai. Pelno maksimizavimas [2, p.369] Monopolijos tikslas – ekonominio pelno maksimizavimas. Monopolisto tikslas yra ieškoti tokio produkcijos kiekio, kuris maksimizuos pelną, kadangi monopolijos firma pati yra kainos teikėja. Produkcijos kiekis čia diktuoja kainą, kuria ta produkcija bus parduota. Pelnas maksimizuojamas tada, kai ribinės pajamos (MR) bus lygios ribiniams kaštams (MC) esant optimaliai gamybos apimčiai. Algebriškai optimizavimo sąlygą galime užrašyti taip: MR = MC Kol ribinės pajamos didesnės už ribinius kaštus, monopolistas maksimizuos pelną didindamas gamybos apimtį. Kada ribinės pajamos bus mažesnės už ribinius kaštus, firmai apsimokės sumažinti gamybos apimtį. Diskriminacija kainoms [1, p. 115] Skirtingus vienetus parduodant skirtingomis kainomis gaunama kainų diskriminacija. Ekonomikos teorija nagrinė tris kainų diskriminavimo būdus: 1. Pirmojo laipsnio diskriminacija kainomis( kitaip vadinama tobuląja arba grynąja diskriminacija kainomis). Tai reiškia, kad skirtingos prekės bus parduodamos skirtingomis kainomis ir atskiriems asmenims bus nevienodos. 2. Antrojo laipsnio diskriminacija kainomis. Tokia diskriminacija vyrauja tuomet, kai monopolistas skirtingus prekės vienetus parduoda nevienodomis kainomis, tačiau asmuo, perkantis tą patį prekių kiekį moka tokią pačią kainą. Suprantamiausias pavyzdys yra kai duodama nuolaida didesniam prekių kiekiui. 3. Trečio laipsnio diskriminacija kainoms. Tokia diskriminacija yra tuomet, kai monopolistas parduoda prekę atskiriems žmonėms skirtingomis kainomis, tačiau ta pati socialinė žmonių grupė moka tą pačią kainą. Tai labiausiai paplitusi dikriminacijos forma. Jos pavyzdžiu galima laikyti nuolaidas studentams, pensininkams ir t.t. Monopolinė konkurencijos rinka Monopolinė konkurencija- tai rinkos struktūra, kurioje yra palyginti daug konkurentų, gaminančių diferencijuotą produktą, į kurią patekti nėra labai sudėtinga ir kurioje yra didelė su kaina nesusijusi konkurencija. Monopolinės konkurencijos rinkoje realizuojamos diferencijuotos prekės. Įmonės tokioje rinkoje yra monopolijos savo produkcijos atžvilgiu, nes jų produktai skiriasi nuo kitų gamintojų tos pačios paskirties produktų. Tačiau šie produktai, kokybiškai skirtingi, yra gana tikri substitutai (pakaitalai). Monopolinės konkurencijos rinkoje įmonės nustato individualias prekių kainas savo diferencijuotiems gaminiams. Jos vadovaujasi paklausa ir kaštais, kad maksimizuotų gaunamą pelną. Kadangi įmonės, diferencijuodamos prekes, išlaiko autonomiją, vienoda rinkos būsena nesusidaro. Monopolinės konkurencijos bruožai: [3, p. 108] • Daug, 10-75 • Produktas diferencijuotas • Įėjimo į rinką kliūtys nedidelės, įėjimas nesudėtingas • Su kaina nesusijusi konkurencija – didelė Pavyzdžiai: siuvyklos, kepyklos, kavinės, viešbučiai... MK nuo monopolijos ir oligopolijos skiria tai, kad ji negali įtakoti rinkos kainos savo dydžiu. Greičiau firmos įgija kainų kontrolę MK diferencijuodamos produktus. Gamindamos unikalius produktus ar sukurdamos reputacija geram maistui ar aptarnavimui, firmos tampa monopolijomis savo gaminamų produktų atžvilgiu. Dar viena savybė, kuri skiria MK nuo grynos monopolijos, artimi substitutai, kurie būdingi MK. 4 pav. Paklausos ir mažiausio efektyvaus masto santykis Varian, Hal R. Mikroekonomika, 381 psl. Grynoji monopsonija - tai rinka, kurioje yra vienas pirkėjas. Oligopolija [3, p. 125] Tai yra tarpinė rinkos struktūra tarp tobulosios konkurencijos ir monopolijos, kuri yra realiausia. Joje yra ganėtinai daug konkuruojančių firmų, bet jų yra ne tiek daug, kad jos negalėtų daryti įtakos kainoms. Pagrindiniai oligopolijos bruožai: • Nedidelis firmų skaičius(2-5 firmos ); • Standartizuotas ar homogeniškas produktas(tai priklauso nuo pačio produkto); • Patekti į rinką sunku; • Su kaina nesusijusi konkurencija nėra didelė. • Visuotinė tarpusavio priklausomybė (labai svarbus bruožas) Pavyzdžiai: plieno gamyba, automobiliai, kompiuterių gamyba. [3, p. 108] Patekti į oligopolinę rinką dėl tų pačių priežasčių kaip ir į monopolinę rinką. Tai: • Masto ekonomija; • Patentai; • Žaliavų šaltinių nuosavybė; • Produktų diferenciacija; • Reklama ir kt. Tai yra sudėtingiausia rinka, kadangi esant tik kelioms įmonėms kiekviena jų daro įtaką viena kitai. Šioje rinkoje labai sunku nuspėti konkurento sprendimus, nes tai gali reikšti įmonės nuostolius. Pagal gaminamos produkcijos pobūdį oligopolija skirstoma į: • Grynąją oligopoliją. Tai rinka, kurioje kelios firmos gamina identišką produktą. • Diferencijuotą oligopoliją. Tai rinka, kurioje kelios firmos gamina diferencijuotą produktą (kompiuteriai, televizoriai). • Natūralioji oligopolija. Ji atsiranda tuomet, kai indvidualių firmų vidutiniai kaštai sumažėja, o kitos tokios firmos pateikia rinkai būtiną produkcijos kiekį mažiausiais vidutiniais kaštais. Duopolija- tai rinkos struktūra, kai joje gamina ir parduoda produkciją dvi didelės firmos. [5, p. 240] Išvados Tobulos konkurencijos rinka daugiau yra teorija, nei realybė,o netobulos konkurencijos rinka egzistuoja. Daugiausiai tobulos konkurencijos bruožų turi žemės ūkis.Netobulos konkurencijos rinka svarbi tuo, kad ji skatina naujų technologijų atsiradimą, progresą. Ir tai nereiškia, kad tobulos konkurencijos rinka yra mažiau svarbi nei netobulaos konkurencijos. Norint pasiekti maksimalų pelną negalima sakyti, kad reikėtų gaminti vienoje ar kitoje rinkoje, nes jos yra savitos. Svarbu žinoti tai, kad prieš pradedant savo verslą reikia viską kruopščiai apgalvoti ir suplanuoti. Reikia išskirti tik tai, kad į monopolinę rinką teoriškai patekti neįmanoma. Tikslus, išsikeltus prieš pradedant rašyti referatą, mes įgyvendinome. Rinką ir jos struktūras aptarėme glaustai, bet išsamiai. Kad būtų papračiau suprasti ir nebūtų vien teorija, naudojome įvairias diagramas ir pavyzdžius, kuriuos radome literatūroje. Mūsų pasirinkta tema buvo sudėtinga, bet aktuali. Todėl rinkti informaciją buvo naudinga ir įdomu. Literatūros sąrašas 1. Mikroekonomika – Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005, 310 psl. 2. Rastenienė, A., Mikroekonomika – Vilniaus vadybos akademija, 2005, 199 psl. 3. Tobula konkurencija [ Žiūrėta lapkričio 28 d. ]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!