Riba tarp žmogaus ir žvėries V. Goldingo romane „Musių valdovas“ (potemė)

Riba tarp žmogaus ir žvėries V. Goldingo romane „Musių valdovas“

Vilijamas Goldingas – buvęs eilinis jūreivis britų karo laivyne, o vėliau – karininkas povandeniniuose laivuose Antrojo pasaulinio karo metais. Jis pirmame savo kūrinyje „Musių valdovas“ įtikinamai atskleidė, kokia plona vis dėlto toji riba tarp sveiką protą turinčio žmogaus ir vien tik instinktais besinaudojančio žmogaus-žvėries. Pasakojime, norėdami išgyventi, išlikti, vaikai medžiojo šerną, salos žvėrį, tačiau retas suprato, kad žvėrimi pamažu tampa jie patys. Ralfas ir Džekas, knygos pagrindiniai veikėjai, kurie yra puikūs šios temos pavyzdžiai. Todėl šiandien nusprendžiau kalbėti kokia trapi riba tarp gėrio ir blogio Viljamo Goldingo ,, Musių valdove“.

Riba tarp žmogaus ir žvėries iškyla tada, kai žmogus siekia valdžios. Neturėdamas nieko, žmogus nereikalauja didelių galimybių, tad būna savimi ir išlaiko svarbiausias vertybes. Tačiau kai gyvenimas žmogui suteikia galimybę valdyti, neretai jo mintyse prasideda chaosas ir turėdamas tam tikrą nusistatymą jis pamažu tampa žvėrimi. Džeko ir Ralfo draugystę aptemdo giliai širdyje pajuntama neapykanta vienas kitam, kai jie skirtingų berniukų grupių yra paskiriami vadais. Turint valdžią labai sunku išlaikyti paprastumą, kurio, šiuo atveju nepavyko išlaikyti vienam iš pagrindinių herojų – Džekui. Džekas gavęs visą valdžią pamiršta kitus žmones ir daugiausiai remiasi savo galia, kurią jis įgauna jausdamas atsakomybę už kitus, tačiau ši atsakomybę jį padaro ne grupės vadovu, o visišku tironu. Kiti žmonės jam šiuo atveju yra tik vergai, tarnai, kurie privalo klausyti jo įsakymų, nes jeigu jų neklausys, jie taps Džeko žiaurumo įrodymu. Džeko elgesį galėjo lemti ir konkuravimas su kitos grupės vadovu Ralfu, kuris rėmėsi ne žiaurumu, o siekė tikslo sugrįžti kuo greičiau namo. Na, o Džekui nebuvo svarbu grįžti namo, nes jo valdymas suteikė jam visapusišką pasitenkinimą ir savo garbėtroškos įprasminimą. Valdomas garbėtroškos, pavydo, valdžios ir kraujo troškimo, ribą visiškai dingo, tapo lyg neregima. Vienu metu ji buvo peržengta – žmogus tapo žvėrimi ir vertė kitus tokiais būti. Jam nerūpėjo kitų nuomonė, jis nejautė gėdos jausmo, negerbė kitų. Išsidažęs veidą maskuojančiomis spalvomis jis pavergė kitų protus, prisiviliojo sumedžiotų šernų mėsa. Garbėtroška ir noras vadovauti privedė prie menamos ribos peržengimo. Taigi, valdžia šiuo atveju buvo vienas iš pagrindinių dalykų, kurie lėmė būtent Džeko atsidūrimą tarp žmogaus ir žvėries. Tačiau šiuo atveju jis labiau sužvėrėjo nei išliko žmogumi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!