Revoliuciniai XIX a. sąjūdžiai

Revoliuciniai XIX a. sąjūdžiai.
• 4.4. Nacionalizmo idėjų plitimas Europoje ir tautinės valstybės idėjos realizavimas kuriant Vokietijos imperiją.
• 4.5. O. Bismarko vaidmuo vienijant Vokietiją.
• Prancūzijos revoliucija. 1824 m. į Prancūzijos sostą įžengęs Karolis X ėmė stiprinti absoliutinę valdžią, riboti konstituciją, siekė atkurti buvusį vadovaujamą bajorų vaidmenį. Kai 1829 m. rinkimus į Nacionalinį susirinkimą laimėjo liberalioji buržuazija, Karolis X paleido parlamentą ir paskelbė naujus rinkimus. Kad juos laimėtų konservatyvieji sluoksniai, buvo įvesta cenzūra, pakeistas rinkimų įstatymas ir apribotos buržuazijos rinkimų teisės. Į tai 1830 m. rugpjūčio pab. Paryžiaus gyventojai atsakė sukilimu, kurio kariuomenė nepajėgė numalšinti.
Belgijos revoliucija. Dar 1815 m. Vienos kongrese buvo nutarta Belgija prijungti prie Nyderlandų Karalystės. Belgai tokiu sprendimu buvo nepatenkinti. Kai Belgiją pasiekė žinia apie revoliuciją Paryžiuje, prasidėjo sukilimas. 1830 m. spalį sudarytaLaikinoji vyriausybė paskelbė Belgiją nepriklausoma valstybe. 1831 m. pab. Europos valstybės pripažino jos nepriklausomybę.
• Belgijos revoliucija. Dar 1815 m. Vienos kongrese buvo nutarta Belgija prijungti prie Nyderlandų Karalystės. Belgai tokiu sprendimu buvo nepatenkinti. Kai Belgiją pasiekė žinia apie revoliuciją Paryžiuje, prasidėjo sukilimas. 1830 m. spalį sudarytaLaikinoji vyriausybė paskelbė Belgiją nepriklausoma valstybe. 1831 m. pab. Europos valstybės pripažino jos nepriklausomybę.
• Italijos sukilimas. 1830 m. prasidėjo neramumai Italijoje, kurie peraugo į revoliuciją Modenoje, Parmoje ir Popiežiaus valstybėje. Jų rezultatas: buvo nuversti konservatyvūs kunigaikščiai ir įtvirtintos liberalios konstitucijos. Tačiau Europos valstybiųkonfederacija, susirinkusi Londone, nutarė atkurti Italijoje senąją tvarką. Tai padarė Austrijos kariuomenė.
• Vokietijos sukilimas. 1830 m. prasidėjo bruzdėjimai ir Vokietijos kunigaikštystėse. Kai kuriose iš jų buvo apribota kunigaikščių valdžia ir įsigaliojo konstitucijos.
Revoliuciniai karai pažadino tautinę prancūzų savimonę. Napoleonui užkariavus kitas Europos šalis, nacionalinės vienybės idėjos išplito ir jose.
• Revoliuciniai karai pažadino tautinę prancūzų savimonę. Napoleonui užkariavus kitas Europos šalis, nacionalinės vienybės idėjos išplito ir jose.
• 1848 m. Prancūzijos revoliucijos priežastys:
• šalyje didėjo socialiniai ir politiniai prieštaravimai;
• įvairių sluoksnių nepasitenkinimą kėlė rinkimų sistema, didžiulis turto cenzas;
• vis aktyvesni darėsi įvairių krypčių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!