Mintis, jog istorijoje būta „renesanso laikotarpio“, išpopuliarėjo po 1860, kai šveicarų istorikas Jakobas Burkhartas išleido knyga „Italijos renesanso civilizacija“. Jų nuomone, tas laikotarpis truko maždaug nuo 1400 iki 1600: žmonija iš naujo atrado klasikinį pasaulį (senovės Graikija ir Roma), suklestėjo Italijos civilizacija. Kaip rašė anglų istorikas Dž. A. Saimonsas, tai buvo laikas, kai „žmonija tarsi nubudo iš snaudulio ir pradėjo gyventi“.
Žmonės, gyvenę renesanso laikais ir patys jautė, kad vyksta kažkas nauja. „Viduramžių“ sąvoką pirmasis pavartojo Italijos mokslininkas Flavijas Bjondas (1392 – 1463), apibudindamas sąstingio laikotarpį tarp šlovingosios Romos ir jo paties kūrybingų laikų. XV a. rašytojai savo amžių vadino „naujuoju“, nes mokslo atgimimas sugražinęs pasauliui prarastą „senovės žavesį“.
Ar renesanso iš tiesų būta? Kai kurie dabarties istorikai neigia tarp 1400 ir 1600 buvus atgimimo laikotarpį; jų nuomone, toks pavadinimas atsirado dėl nepagrįstai neigiamo viduramžių vertinimo. Pavyzdžiui, Saimonsas rašo, kad viduramžių žmonės buvę „pusiau barbarai... menkystos, [skendėją] kvailybėje ir neišmanyme... garbinę šventuosius iš prietaringumo, o piktąją dvasią – dėl kerų“. Tad nestebina ir šio istoriko išvada, jog renesansas „išvadavo žmoniją iš kalėjimo“.
XVI a. renesanso išvakarės vadintos ,,gotiškuoju" laikotarpiu, nes buvo norima pabrėžti, kad jis buvęs toks pat barbariškas, kaip ir patys gotai, sugriovę Romos imperiją. Dabar mokslininkai linkę pripažinti, kad ir viduramžiai turėjo genialių mokslininkų, menininkų bei architektų. Gotikos architektūra, jos kylančios į viršų erdvės bei siauri vitražų langai kelia pagarbią baimę. Gotiškojo stiliaus tapybai būdinga įvairių atspalvių gausa, o viena kitą užstojančios skirtingo dydžio figūros sukuria selmės iliuziją. Vieno muzikos istoriko nuomone, tik XX a. viduryje sugebėta prilygti viduramžių ritmams. Jei mes teigiame, jog tada žmonės buvę ,,kvaili", tai tik todėl, kad jau nebesugebame suprasti jų pasaulėžiūros ir vertybių.
Bet jei viduramžiai nebuvo kvailybės ir nuosmukio amžius, iš kur tad kilo tvirtinimas, jog vėl atgimė mokslai? Vieni istorikai sako, kad XV-XVI a. tėra tik ,,viduramžių klestėjimo" laikai, kiti šį laikotarpį vertina kaip...
Šį darbą sudaro 2821 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!