Renesanso epocha

Kiekvienai epochai būdingos savitos idėjos (jos atspindi epochos lūkesčius). Vidur­amžiais visas žmogaus dvasinis gyvenimas teoriškai r faktiškai buvo pajungtas bažnyčiai: Religija atli­ko ideologijos funkcijas: ji sankcionavo visus žmo­gaus gyvenimo aktus (gimimą, santuoką, mirimą). Be dvasininko žmogus negalėjo būti net palaidotas.
Renesanso epocha įsigalėjo po viduramžių, jų vertybinės orientacijos.
Renesansu įprasta vadinti tą kultūros ir meno sukles­tėjimo epochą, kuri Europoje buvo orientuota į antiką. Re­nesanso terminas ir reiškia antikos kultūros atgimimą (it.rinacimento, pranc. Renaissance – atgimimas).
prie Atlanto vandenyno krantų, XVII a.
Klasikinis Europos Renesanso židinys buvo Italija. Jis susiformavo neigiant viduramžiškos kultūros, dogmatinio mąstymo principus ir iškeliant antikos kultūrą, mokslą, meną, skelbiant minties, kūrybos laisvę. Atsigręžus į antiką atsiveria tarsi naujas pasaulis, kurio centre buvo pastatytas valingas ir drąsus, laisvas ir pasitikintis savo jėgomis žmogus. Renesanso žmogus – plačios įvairiapusės prigimties, temperamentingas, trokštantis nuotykių, mėgstantys demonstruoti savo galią, giliai jaučiantis grožį.
Esminis Renesanso epochos bruožas buvo humanizmas — ir kaip visuomeninis sąjūdis, ir kaip doktrina, kurios idėjinis pa­grindas - žmogaus pripažinimas aukščiausia vertybe, asmeny­bės autonomiškumo, laisvos valios deklaravimas. Humanizmas – tai pažiūrų visuma, teigianti savaiminę žmogaus vertę, jo teisę į laisvę ir laimę, žmonių santykių norma laikanti lygybę ir teisingumą, o visuomeninės tvarkos kriterijais – gėrį ir gerovę. Šia nuostata humanizmas sąlygojo visą renesanso žmogaus santykių sistemą – tiek su pačiu savimi, tiek su kitu žmogumi, tiek su aplinka. Savęs vertinimo kriterijų humanistai ieškojo abiejose konkretaus žmogaus realumo poliuose – kūniškume ir dvasiškume. Dažnais ieškojimai remiasi ir svarstymo ir abejone. Kad ir kokia forma reiškiasi humanizmo idėjos, jos tirpdo dangiškąjį totalumą, atveria visai naują – fizinio žmogaus sušildytą – buvimo erdvę, kurios tvarka tokia graži jos kūrėjui kad ji apima pasididžiavimo ir pasitikėjimo savimi jausmas. Renesanso herojai – tai veiklūs ir drąsūs garbėtroškos, kuriems visa, kas stovi kelyje į savęs pačių išaukštinimą, patenkinimą, yra ne kliūtis, jeigu tik tai galima įveikti.
Tai labai ryšku Renesanso žmogaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!