Regimasis dangaus kūnų judėjimas

Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija Astronomijos projektas REGIMASIS DANGAUS KŪNŲ JUDĖJIMAS Projekto vadovas: K. Petrikas • Parengė: Turinys • Įvadas • Diena ir naktis • Metų laikai • pavasario lygiadienio precesija; • Metinis regimasis saulės judėjimas • Regimasis žvaigždžių judėjimas • Regimasis planetų judėjimas • Parinis dangaus objektų judėjimas • Regimasis saulės kelias per zodiako žvaigždynus • Šiaurinio dangaus poliaus slinkimas • Tai įdomu • Apibendrinimas • Informacijos šaltiniai Įvadas • Įsivaizduokite Milžinišką žvaigždę – norėdami apskrieti ją greičiausiu lėktuvu, turėtumėt keliauti daugiau kaip 500 metų. Tačiau yra ir tokių žvaigždžių, vadinamųjų juodųjų skylių, tokių stulbinamai mažų, mažesnių net už tušinuko smaigalį! Nors kai kurios juodosios skylės yra neapsakomai toli, vis dėlto astronomai gali nustatyti, kur jos yra. • Saulės sistemoje taip pat daug stebinančių rekordininkų. Žemės tornadai yra baisi griaunanti jėga, bet Saturno vėjai stipresni už juos daugiau kaip 10 kartų. Jupiterio Raudonoji Dėmė su joje siaučiančia ciklonine audra dydžio kaip dvi žemės, o kaikurios saulės dėmės didesnės dar kokius dvidešimt kartų. Venera tokia karšta, kad ten nusileidęs bet kuris astronautas akimirksniu sudegtų, o Plutone spaudžia toks šaltis (-2000 C) , kad jo paviršius padengtas sušalusiomis dujomis. Diena ir naktis • Žemė sukasi aplink savo ašį iš vakarų į rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu, todėl Žemė apsisuka apie savo ašį per 24 valandas. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą. Į Saulę atsisukusioje Žemės pusėje yra diena, o priešingoje pusėje – naktis. Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Čia tam tikrą laikotarpį būna tik diena ir tam tikrą laikotarpį - tik naktis. Metų laikai • Kaip ir kitų Saulės sistemos planetų, Žemės sukimąsi apie Saulę apibūdina trys Keplerio dėsniai, išvesti iš Niutono visuotinės traukos dėsnio. Žemė apsisuka apie idealią ašį (jungiančią Šiaurės ir Pietų ašigalius) per laiko intervalą (parą), kuris imamas pagrindu apibrėžiant laiko matavimo vienetą (sekundę). • Sukimosi apie ašį pasekmė yra akivaizdus dangaus skliauto judėjimas per parą. Sukimosi apie Saulę pasekmė yra metų laikai. Arba, tiksliau, metų laikai yra pasekmė dviejų vienalaikių įvykių: skriejimo aplink Saulę ir sukimosi ašies posvyrio į ekliptikos plokštumą, kurioje yra Žemės orbita, kampo nukrypimo nuo 90°. Iš tikrųjų toji ašis palinkusi į ekliptiką apie 66,5°, arba Žemės pusiaujo plokštuma pasvirusi į ekliptiką 23,5°. Žemei skriejant aplink Saulę, jos sukimosi ašies posvyris nesikeičia, todėl Saulės spindulių kritimo kampas įvairiuose Žemės paviršiaus taškuose nuolat kinta. Taigi faktas, kad vienoje Žemės vietoje yra žiema, o kitoje - vasara, niekaip nesusijęs su nuotoliu iki Saulės. Pakanka pastebėti, kad kai Šiaurės pusrutulyje yra vasara, pietiniame būna žiema (nors tuo pat metu iki Saulės yra tas pats nuotolis). Pavasario lygiadienio precesija • Per metus pavasario lygiadienio taškas paslenka 50 kampinių sekundžių į vakarus. • Prieš 3000m. pavasario lygiadienio taškas ėjo Avino žvaigždynu, kurio ženklas . • Dabar (2005m.) pavasario lygiadienio taškas eina Žuvų žvaigždynu, kurio ženklas . Metinis regimasis Saulės judėjimas • Nors Žemė skrieja aplink Saulę, stebėtojas esantis Žemėje mato priešingą vaizdą - dangaus skliaute Saulė juda iš vieno Žvaigždyno į kitą ir taip per metus apeina visus Zodiako žvaigždynus. Kadangi Žemės pusiaujas yra pasviręs į orbitos aplink Saulę plokštumą 23°27′ kampu, šis Saulės kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasviręs lygiai tokiu pačiu kampu. Šis Saulės kelias vadinamas ekliptika. Ekliptika kerta dangaus pusiaują dvejuose taškuose: pavasario lygiadienio taške (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio taške (rugsėjo 23 d.) - tuo metu dienos ir nakties ilgumas būna vienodas. Saulės kelias eina per 13 žvaigždynų (Žuvys, Avinas, Tauras, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Gyvatnešys, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis), iš kurių 12 vadinami Zodiako žvaigždynais. • Dėl Žemės susiplojimo, svyruoja jos sukimosi ašis - ji keliauja žvaigždynais prieš laikrodžio rodyklę ir per 26000 metų nubrėžia 23,5° spindulio apskritimą. Šis svyravimas vadinamas precesija. Dėl šio reiškinio pastoviai reikia patikslinti žvaigždžių koordinates, kinta Zodiakas. Regimasis žvaigždžių judėjimas • Saulės, skriejančios orbita aplink Galaktikos centrą, kaimyninės žvaigdždės nuolat keičiasi. Kiekvienos žvaigždės judėjimo greitį Saulės atžvilgiu galima išskaidyti į 2 dedamąsias: tangentinį (liestinį) ir radialinį (spindulinį) greičius. Tangentinis v apibūdina savąjį žvaigždės judėjimą (statmeną regėjimo spinduliui kryptimi). Dėl žvaigždžių savojo judėjimo kinta artimų Saulei žvaigždžių išsidėstymas danguje. Kuo tolimesnė žvaigždė, tuo mažesnis jos savasis judėjimas. Jei žinomas žvaigždės nuotolis, pagal savąjį jos judėjimą galima rasti tangentinį jos v: V1=4,74mr (V1-tangentinis v (km/s), m- savasis judėjimas per metus r- žvaigždės nuotolis (paralaksas) Radialinis v apskaičiuojamas pagal spektro linijų poslinkį (dėl Doplerio efekto) Kai žvaigždė artėja prie stebėtojo linijos pasislenka į violetinių bangų pusę, kai tolsta- į raudonųjų bangų pusę. Poslinkio dydis su radialiniu v susijęs taip: [l-l0]/ l0=Vr/c (l-išmatuotas bangos ilgis, l0-laboratorinis bangos ilgis c-šv. V ) Kai žvaigždė tolsta, radialinis v>0, kai artėja v Dėl orbitos ištęstinumo atstumas tarp Žemės ir Saulės per ketvirtį paros pakinta net 7000 km. • Prieš 1500 mln. metų Žemė per metus apsisukdavo apie savo ašį 900 kartų (para trukdavo 10 dabartinių valandų), prieš 500 mln. Metų – 380 kartų, o dabar apsisuka tik 365 katus. Žemės para kas 50 000 metų pailgėja viena sekunde. • Per dagiau negu 2000 metų Saulė jau nebūna atitinkamame Zodiako žvaigždyne Hiparcho nurodytu laiku, o yra pasislinkusi per vieną ženklą, pavyzdžiui, jei Saulė Hiparcho laikais buvo Avino žvaigždyne, tai dabar tuo pat metu ji yra tik Žuvų žvaigždyne. Taigi laikraščiuose skaitome kitiems skirtus horoskopus, nes visais laikotarpiais atsiranda žmonių, kurie aptinka ryšį tarp Saulės, Mėnulio ir planetų išsidėstymo žvaigždynų fone ir tautų, valstybių bei asmenybių vystymosi. Apibendrinimas: • Sužinojome apie dangaus kūnų regimajį judėjimą,kas lemia metų laikų,dienos ir nakties kaitą Žemėje. Informacijos šaltiniai: • Internetas: www.speros.lt; www.nemoku.lt; • Didžioji rekordų knyga; • Fizikos vadovėlis; • vikipedija.org – enciklopedija;

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!