Referatas apie Simoną Daukantą

ĮŽANGA Nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie S. Daukantą. Apie šį žmogų yra parašyta daugybė knygų, jo atvaizdas puikuojasi ant šimto litų banknoto kupiūros. Simonas Daukantas gyveno audringu, lietuvių nacionalinei istorijai svarbių įvykių laikotarpiu. Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimas 1795 m., Napaleono žygis į Rusiją 1812 m., Vilniaus universiteto suklestėjimas XIX a. pradžioje ir filomatų byla 1823 m., 1831 metų sukilimas ir Vilniaus universiteto uždarymas, 1863 metų sukilimas.Šie įvykiai reikalauja nepaliaujamo istorikų, kultūros, literatūros specialistų dėmesio. 1.Biografija S. Daukantas gimė 1793 m. Spalio 28 d. Kalviuose. M. Davainio-Silvestraičio rinktuose atsiminimuose aprašomas S. Daukanto portretas. Pasak jo, istorikas akis turėjęs “žydras arba mėlynas . Pas ausis ir užpakalyje turėjo plaukus; plaukai juodi ir bruvi; lūpos siauros, nosis vidutinė, lygi, neužriesta ir nenulinkusi. Jokių karpų ant veido neturėjo; barzdą ir ūsus skusdavo; buvo vidutinio ūgio, senatvėje kiek sulinkęs, smulkaus veido ir kūno, nenutukęs ir neriebus, nei pilnas; ant senatvės neapkurto, nė neapjako ”. Buvo linksmo būdo žmogus, prie svečių lipšnus. “Turėjo tabakierką iš varliakaušio padarytą, iš kurios svečius vaišindavo. Turėjo būdą patauškyti rankoj tabakierką, ar ji pilna, ar tuščia buvo; sukinėdamas mėgo kalbėti . Mažne visados fraku apsivilkęs vaikščiojo . Išgirdęs kur apie kokį susirinkimą, rūpindavosi ir jis ten būti, idant medžiagą dėl savęs išgauti. Ant susirinkimų prašydavo visos kompanijos padainuoti arba senų žmonių senovės gadynių atsitikimus papasakoti, už ką mokėdavo, kiek galėdamas <...>. išgirdęs ką aktyvo, tuojaus sutrumpintai užrašydavo. Medžiot, grybaut, riešutaut niekad nemėgdama, nes ant tų dalykų praleistą laiką laikė už veltui pragaištą. Kelionėje buvo dideliai mandagus, nieko neskriaudė, kožnam užmokėjo . Būdamas pas savo gimines dirbdavo visus darbus . Labjaus kavą kaip arbatą mėgdavo gerti. Mėgdavo žuvis, pieniškus, mėsiškus valgius”. Iš paties Daukanto laiškų žinome, kad vyno negėrė; kaip ne vienas XIX a. Lietuvių inteligentas, atsidėjęs lietuvybės gaivinimui, liko nevedęs. J. Šliūpas cituoja mėgstamus S. Daukanto žodžius apie save: jo pačią esant Lietuvą, o vaikus – veikalus savo tautos. Šių žodžių patetika galbūt slepia žmogiškąją dramą, tačiau greta to akivaizdus ir tam tikras pasitenkinimas tikslingu savo gyvenimu, atkakliai, kiek jėgos ir galimybės leido, siektas užsibrėžtas tikslas. S. Daukantas mirė 1864 m. Gruodžio 6 d. Papilėje. 2.Mokykla ir universitetas Pirmosios žinios apie S. Daukanto mokslą susijusios su Kretingos mokykla, kurią 1808m. vizitavo Vilniaus universiteto profesorius J. Mickevičius. Antrojoje klasėje klausinėdamas mokomųjų dalykų profesorius nurodo 16 pažangiausių mokinių, tarp jų ir Simoną. Gražiausiai rašantys paminėti du, vienas iš jų – vėl gi S. Daukantas. Kada S. Daukantas persikėlė į žemaičių Kalvarijos mokyklą, nėra aišku. 1814 m. birželio 21 d. Vilniaus universiteto profesorius J. K. Chodainis, vizituodams ją, ketvirtojoje, baigiamojoje, klasėje rado ir S. Daukantą. Šį į vizitacijos aktą įrašė kaip vieną iš keturių geriausių tos klasės mokinių. 1814 m. rudeniop su dešimčia rublių S. Daukantas išėjo pėsčias į Vilnių tęsti mokslo. Įprastas valstiečių vaikui kelias į kunigus, matyt, jo netraukė, jis norėjo stoti į universitetą. 1816 m. vasaros pradžioje S. Daukantas sėkmingai baigė gimnaziją. 1816 m. rudenį S. Daukantas universitete pasirenka literatūros ir laisvųjų menų fakultetą. Universiteto studentų registracijos knygoje pažymėta, kad S. Daukantas išsilaikydavo pats. Iš ko jis čia gyveno – ar iš seno palikimo, ar pats užsidirbdavo. Nežinia. Nuo 1819 metų rudens vienerius metus jis buvo devynių studentų prižiūrėtojas. Literatūros ir laisvųjų menų fakultete vieni studijavo filologiją, o kiti – meną. S. Daukantui rūpėjo filologija. Studijų metais S. Daukantas parašė svarbų didelės apimties veikalą “Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių” (1822). Jame išreikštos istorinės pažiūros bent iš dalies, matyt, buvo bendros visai žemaičių studentų grupelei. 3. Daukanto demokratiškumas S. Daukanto raštų demokratizmas, luominės pažiūros į žmogų neigimas labai būtingas ne tik lietuvių, bet ir gretimų tautų rašytojams. Negalima pamiršti prieš valstybės padalijimą prasidėjusių socialinių poslinkių – bandymo sudemokratinti visuomenę, kelti liaudies švietimo lygį ir t.t. Daukantas, kaip ir dar ne vienas valstiečio vaikas, spėjo pasinaudoti susidariusia situacija. Apskritai reikia pabrėžti, kad demokratiškumas tuo metu reiškiasi ne tiek bajorijos vaidmens neigimu ir valstietijos kėlimu, kiek apskritai luominės savimonės tirpumu, liaudies kultūros legalizavimu, ribų tarp luomų nutrynimu. Šitai paaiškina, kodėl S. Daukantas, išsitarnavęs bajoro titulą, tam faktui, atrodo, neteikia išskirtinės reikšmės, bent jau raštuose tuo nesididžiuoja. Perėjimas iš vieno luomo į kitą liberaliai nusiteikusios inteligentijos, matyt, buvo suvokiamas kaip biurokratinis formalumas. Aišku šitokios priežiūros nebuvo visuotinai paplitusios, galima kalbėti tik apie ryškėjančias tendencijas. S. Daukantas nuolatos kartoja, kad iš pradžių žmonės buvę laisvi, o žemė bendra. Nei vyriausiasis žynys, nei didysis kunigaikštis nieko negalėję nuspręsti be “svieto” žinios ir šaukdavę sueigas pasitarti apie reikalus. Čia istorikas priduria pritariantį komentarą: “Kas yra teisingu, nes gi, kas neša naštą, tas turi žinoti, dėl ko ją neša”.S. Daukanto raštuose nėra didžiavimosi savo kilme, į luomą neatsižvelgiama vertinant žmogų. Jis – už abipusę lygybę luomų santykiuose; nuskamba mintis ir apie luomų panaikinimą. Vaidevučio laikais įvedamos tokios taisyklės: “Nė vienas toliau nebsididžiuos savo kilčia ir kitą prie darbo varu nesuoks, bet kožnas turi nuo antro sau pašalpą geru žodžiu ar alga samdyti. Tas tebus godos vyru, kurs tarp visų pasirodys teisiu ir dosnu savo elgimesi. Atenčioj nė kokios perskyros kilty tarp vieno ar kito nebebus”. Šitas tvarkos atkūrimas S. Daukantui – labai svarbi idėja, ją metėme “Darbuose”, ji kartojama “Istorijos Justinijaus” pratarmėje, kur apgailestaujama, kad autorius yra praleidęs 7 Pompėjaus knygas apie pasaulio pradžią, kuomet nutikęs svarbus įvykis – pavergti žmonės atsikovoję laisvę. 4. Tarnyba rygoje Gavęs magistro diplomą, S. Daukantas pradėjo rūpintis tarnyba. Kaip rašo V. Merkys, Lietuvoje istorikas galbūt nesitikėjo rasti pakenčiamos vietos, o gal troško greičiau pasiekti svarbiausius Lietuvos istorijos šaltinius, kurių tuomet teko ieškoti Rygoje, Peterburge, Karaliaučiuje. Iš tiesų S. Daukantas yra kaip reta nuosekli, nesiblaškanti, užsibrėžto tikslo atkakliai siekianti asmenybė. Stebina metodiškas jo darbas, skrupulingai, dailiai prirašyti dideli jo rankraščių lapai. Pirmasis istorijos variantas jau yra, bet vėlesni darbai rodo, kad juo nepasitenkinta. Mus pasiekę s. Daukanto gyvenimo faktai neleidžia griežtai tvirtinti, bet atrodo, jog jis apsisprendė, pasirinko gyvenimo kelią dar prieš 1822 m. (”Darbų” juk per pusmetį neparašysi). Gal tą apsisprendimą reikėtų sieti su perėjimu į kitą fakultetą? (O kas pastūmėjo Daukantą eiti į Vilnių ir baigti geriausią krašto gimnaziją?) Visą vėlesnę istoriko veiklą galima laikyti jau “Darbuose” formuluotų idėjų tolesniu gvildenimu ir realizavimu. Apsisprendimas turėjo būti pagrįstas labai svarbiais argumentais, prieš juos nublanko įvairiausi gyvenimiški sunkumai, nesėkmės. Matyt, tai būta labai stipraus žmogaus, pasitikinčio savimi (S. Daukantas išsitaria turėjęs “geležinę” sveikatą – net ir tokią nualino intensyvus darbas), o dar labiau savąja idėja, kurią, užbėgant į priekį, galima būtų pavadinti visuomeniniu tautos budinimo projektu. 5. Pilietinė ir kultūrinė veikla Simono Daukanto – Lietuvos Herodoto – politinė mintis itin aktuali mūsų dienomis, ypač jo požiūris į veiklaus individo ir tvarios politinės bendruomenės tarpusavio priklausomybę, jo suformuluota prigimtine teise ir teisingumu grįsto gero viešojo valdymo samprata. Daukanto asmenybė ir darbai – tarsi tiltas tarp XIX a. skirtingų luomų žmonių, bajorų ir valstiečių, savivokos, tarp LDK lietuvių kultūros ir tautinio atgimimo kartos lietuvybės, tarp Apšvietos ir Romantizmo. Daukantas domėjosi Lietuvos istorija ne tik kaip mokslinių tyrimų objektu, bet ypač kaip lietuvių tapatybės formavimo būdu, galimybe veikti skaitytojų savivoką. Jam buvo svarbu, kad Lietuvos istorija būtų ir tiksli, paremta archyviniais bei moksliniais tyrimais ir plačiai pažįstama, pasakojama, emociškai paveiki. Savo istoriniuose darbuose Daukantas perteikė pilietinio lietuvių tautiškumo vertybes: tėvynės gynimo pareigą, rūpinimąsi viešaisiais valstybės reikalais, stiprų ryšį su LDK istorija. Drauge pirmasis aiškiai susiejo lietuviškumą su etnine kilme ir gimtąja kalba. Daukanto darbuose lietuvių tauta suvokiama jau demokratiškai, ne luomiškai, tad istorinę praeitį joje įgijo ne tik kilmingieji, bet ir Lietuvos valstiečiai. Tokiu būdu lietuvių istorikas padėjo pagrindus moderniajai lietuvybei formuotis. Daukanto Lietuvos istorijos modelį perėmė ir išpopuliarino XIX a. pabaigos lietuvių tautinio atgimimo karta (Jonas Basanavičius, Jonas Mačiulis-Maironis). Išvada Kiekviena reikšminga, nuo gyvenimo neatitrūkusi veikla turi savo priežastis, privalo turėti aplinką, kurioje ji gali formuotis, o veikėjas turi turėti bendraminčių, jį parėmusių, skatinusių, o gal ir įkvėpusių. S. Daukantas kilo iš tokios vietovės, kur buvo tankiausias mokyklų tinklas, kur dažniau negu kitur vaikus į mokslus leido valstiečiai. Pasaulėžiūrinės jo nuostatas irgi, matyt, suformavo to meto Žemaitijos kultūrinis klimatas. Studijavo istorikas Vilniaus universiteto klestėjimo laikais. Kai čia susibūrė veiklių lietuvių būrelis; savo istoriją ėmė rašyti, kai visuotinai susidomėta Lietuvos praeitimi. Įvairiapusė S. Daukanto kultūrininko ir literato veikla, jo asmenybė drąsiai lygintina su kitų ano meto atgimstančių Europos tautų žadintojų asmenybėmis. Kultūrinis, socialinis pakilimas paprastai nepraeina veltui, duoda vaisių. Šaltiniai • https://lt.wikipedia.org/wiki/Simonas_Daukantas • http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1041 • https://www.vle.lt/straipsnis/simonas-daukantas/ • https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/download/14785/13767/22510

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!