Referatas apie avietyną

ĮVADAS

Avietės mėgstamos ir mielai perkamos (ypač – šviežios) tiek vasarą, tiek žiemą, ir ypatingai šeimų, kuriose auga vaikai. Jiems ypač reikia vitaminų ir maistinių medžiagų, esančių šviežiose uogose ir vaisiuose. Avietėse gausu vitaminų C, A, B, B1, B2, B9, PP, E. Kraują gerina uogose esanti geležis, kalio druskos, karotinas, folio rūgštis. Depresiją gydytis padeda uogose esantis varis, cholesterolio kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių mažina beta-C-tosterinas. Avietės, skirtingai negu dauguma kitų uogų, nepraranda naudingų savybių ir termiškai apdorotos. Dėl šių savybių mitybos specialistai ir dietologai rekomenduoja per metus suvalgyti ne mažiau negu 2 kilogramus aviečių uogų.

Šio baigiamojo darbo tikslas ir uždaviniai – apžvelgti uogininkystės perspektyvas Lietuvoje, įvertinti produkcijos paklausą ir palyginti su šiuo metu esančia pasiūla.

REIKLUMAS DIRVAI

Avietės labai jautrios ir dirvai, ir vietai, kur sodinama. Dirvą reikia labai kruopščiai paruošti, ji turi būti giliai suarta (apie 35-40 cm), įterpta mėšlo ar komposto. Ji turi būti puri ir pralaidi vandeniui. Sodinimui parenkama saulėta vieta. Avietės reiklios dirvai ir drėgmei, gausiai dera tik purioje, trąšioje dirvoje. Jų šaknys išsiraizgiusios negiliai dirvoje, didelis lapų paviršius išgarina nemažai vandens, be to, daug drėgmės ir maisto medžiagų kasmet reikia naujiems stiebams išauginti. Geriausiai avietėms tinka lengvi ir vidutinio sunkumo laidūs ir purūs priemoliai, neblogai auga ir drėgnuose priesmėliuose. Neverta aviečių sodinti labai sunkiose, supuolusiose dirvose. Svarbu, kad dirvoje būtų daug humuso. Vidutinis mitybinių elementų kiekis - 60-100 mg/kg P2O5 ir 120-210 mg/kg K2O. Avietėms tinkamiausios silpnai rūgščios reakcijos (pH 5,5-6,5) dirvos. Per daug rūgščias dirvas būtina kalkinti. Drėgmės perteklius, užmirkusios dirvos avietėms netinka. Net trumpai pamirkus šaknims, augalai nusilpsta, kartais net žūva. Gruntinis vanduo turi būti ne aukščiau kaip 1-1,5 m nuo dirvos paviršiaus. Avietės blogai auga ir per daug sausose dirvose: kai trūksta drėgmės, mažiau išauga stiebų, jie būna žemesni ir plonesni, kai kurie visai išdžiūsta, uogos susmulkėja, sudžiūsta nespėjusios sunokti. Tuomet avietes būtina laistyti. Avietes geriausia sodinti aparus sideratus arba žaliajam pašarui nupjovus garstyčias, vasarinius rapsus, pašarinius žirnius, pupas, lubinus, vikių-avižų mišinį. Geri priešsėliai yra ankstyvieji kopūstai, šakniavaisės daržovės ankstyvajam derliui, mat jos gausiai tręšiamos organinėmis trąšomis, o kaupiant išnaikinamos piktžolės. Vertingi priešsėliai - javai ir linai, nors jie labiau nualina dirvą, tačiau labai tinka kaip fitosanitariniai augalai. Kenkėjus atbaido ir svogūnai bei česnakai. Dėl bendrų ligų ir kenkėjų, aviečių nereikėtų sodinti po braškių, bulvių, pomidorų, agurkų, cukinijų, nes gali užsikrėsti verticilioze, virusinėmis ligomis, nematodais. Nelabai tinkamas priešsėlis yra daugiametės žolės, po kurių prisiveisia spragšių lervų. Nuėmus priešsėlį, turi likti nors 1-1,5 mėn. dirvai paruošti. Jeigu dirva mažai sukultūrinta ir labai piktžolėta, laikomas intensyviai dirbamas juodasis pūdymas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!