Recenzija Karin Avtegen „Dingusi“

Sielos ramybės beieškant...
Šie žodžiai tiksliau nusako Karin Avtegen knygos „Dingusi“ esmę. Dingusieji – savęs neieško, jie stiangiasi užmiršti ne tik, kas buvo, bet ir save kaip individą. Jie degraduoja. Visai kitokia pagrindinė herojė Sibila, ji ne tik išsaugo savo svajonę, bet ir nenusirita žemyn – nepradeda vogti, paleistuvauti. Ji ieško sielos ramybės, dėl to toks pavadinimas man atrodo priimtinesnis. Rašytoja giminystės ryšiais siejasi su Astrida Lingred. Astrida Lingred, garsiąja Švedijos legenda. Galbūt iš jos ji paveldėjo žodžio gilumą. Tik Karin Avtegen knyga nenutiekia šypsenai, o priverčia susimąstyti...
Autorės knyga „Dingusi“ pasirinkau manydama, kad tai detektyvas, kuris leis maloniai praleiti laiką ir apsirikau. Ne, neblogąja prasme. Tik tas laikas skirtas skaitymui nebuvo lengvas. Turiu pasakyti, kad tai net ne detektyvas, o psichologinė drama su detektyviniais elementais, meistriškai įpintais į siužetą. Knygoje persipina visiškai skirtingų asmenybių linijos. Žudiko ir moters, kuri jau nebesitiki būti suprasta, sulaukti užuojautos. Sibilė (toks pagrindinės herojės vardas) gyvena vardan svajonės – tylos ir sielos ramybės. Ji naivokai tiki, kad visa tai ras, jei turės savo namelį. Abi linijas skiria ne tik skirtingi psichologiniai portretai, bet ir vizualinis teksto pateikimas. Žudiko žodžiai rašomi kursyvu, pradžioje mane tai net suklaidino, o vėliau padėjo geriau suprasti jo psichologiją.
Vertinant du pagrindinius veikėjus – jie tarsi abu nuskriausti tų pačių XXI a. atsiradusių blogybių, susvetimėjimo, nesusikalbėjimo šeimoje, melo dangstymo gražiomis frazėmis. Bėdos tos pačios, bet žmonės visiškai skirtingi - kaip ir jų tikslai. Sibilos kasdienis rūpestis - išgyventi, gauti pavalgyti ir susirasti miegui ramią vietelę. Tai padeda jai užsimiršti, namuose (tarp kitko turtinguose) išgyventą psichologinį košmarą. Konflikras su tėvais, vyko ne veiksmais ir ne žodžiais, o nuolatiniu tylejimu, psiclohoginiu spaudimu.
Sibila neturi su kuo pasikalbėti, ji net negali išsakyti savo nuomonės. Šeimoje viskam vadovaujanti motina – tironė - kuriai rūpi tik ji pati, aplinkinių nuomonė ir padėtis visuomenėje. Dukros išgyvenimai, nuolatinis gėdos jausmas jai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!