Reabilitacija, jos principai, priemonės

Reabilitacija – kompleksinis, koordinuotas juridinių, medicininių, socialinių, profesinių priemonių taikymas, žmogaus funkcinio aktyvumo sugrąžinimui.
1. Užkirsti kelią invalidumui, jį sumažinti. Invalidumas (neįgalimas, negalumas) – tokia kompetentingų įstaigų nustatyta asmens būklė, kai jis dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pats pasirūpinti asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.
2. Sergančiuosius ir neįgaliuosius integruoti į visuomenę.
4. ergoterapeutas;
5. socialinis darbuotojas;
6. psichologas;
7. logopedas;
8. gydytojas ortopedas;
9. kompensacinės technikos specialistas;
10. šeimos nariai ir artimieji;
11. likimo draugai;
12. neįgaliųjų visuomeninės organizacijos;
13. jei reikia, gydytojai specialistai (urologas, chirurgas, neurologas, ginekologas, dietologas ir kt.).
Tokia sudėtinga reabilitacijos komanda reikalinga tik patiems sunkiausiems ligoniams (pvz., kai yra nugaros smegenų pažeidimas, galvos smegenų trauma ar galvos smegenų kraujotakos sutrikimas). Ji vykdoma specializuotuose reabilitacijos centruose, kurie yra VUL Santariškių klinikose, Kauno universitetinėse klinikose bei Palangos reabilitacijos ligoninėje.
Ligoniams, turintiems ne tokius ryškius biosocialinių funkcijų sutrikimus, reikia mažesnės apimties reabilitacinių priemonių (reabilitacija II), šios paslaugos yra teikiamos daugiaprofilinių ligoninių reabilitacijos skyriuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Marijampolėje, Alytuje bei Utenoje), reabilitacijos ligoninėse, sanatorijose (Druskininkuose, Birštone, Palangoje) bei ambulatoriškai.
Pagrindiniai reabilitacijos principai:
1. Reabilitacija pradedama iškart susirgus.
2. Sergantysis informuojamas apie reabilitacijos priemones, ir jis bei jo artimieji turi būti šio proceso dalyviai.
3. Reabilitacijos priemonės naudojamos kompleksiškai, nepertraukiamai, jas koordinuojant, išlaikant reabilitacijos grandžių tęstinumą.
4. Reabilitacija individualizuojama.
5. Nuolat vertinamas reabilitacijos efektyvumas, atliekama medicininė ir socialinė ekspertizė.
6. Reabilitacija esant galimybei vykdoma neizoliuojant ligonio nuo kolektyvo (šeimos, darbo, visuomenės).
Reabilitacijos priemonės:
1. medicininės;
2. profesinės;
3. socialinės.
Kurios reabilitacijos priemonės turi didesnį prioritetą priklauso nuo ligos. Ūmiu ar poūmiu ligos laikotarpiu svarbiausia yra medicininė reabilitacija, o praėjus ūmiam laikotarpiui svarbesnė yra profesinė ir socialinė reabilitacija.
Skiriami trys pažeistos funkcijos grąžinimo laipsniai:
1. pažeista funkcija visiškai ar beveik visiškai grąžinama;
2. pažeista funkcija kompensuojama;
3. funkcijos pažeidimas išlieka, pasiekiama readaptacija (prisitaikymas).
REABILITACIJOS ORGANIZAVIMAS IR STRATEGIJA
Reabilitacija įvairiose šalyse organizuojama priklausomai nuo socialinių ekonominių sąlygų, sveikatos apsaugos sistemos, socialinio draudimo būklės, nacionalinių ir vietinių tradicijų. Joje dalyvauja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!