Rašinys - Ką reiškia būti savimi?

Ką reiškia būti savimi?

Ką reiškia būti savimi? Per daug nesusimąsčius, atrodytų, kad nieko paprasčiau negali būti: juk net ir norėdamas niekas nesugebėtų pasiversti kitu individu, tad užtenka tiesiog gyvuoti. Iš tikrųjų, to negana: daugelis žmonių bent kartais pataikauja kitiems ar prisitaiko visuomenėje egzistuojančioms normoms, nenagrinėdami, ar tos taisyklės atitinka jų principus. Vis dėlto tuomet asmuo jau elgiasi ne pagal save, taigi tampa nebe pačiu savimi, o tik neindividualiu visuomenės nariu. Deja, siekis būti asmenybe, nepaisant nusistovėjusių tradicijų, gali reikšti aplinkinių niekinimą bei ilgą ir kai kurias vertybes atimančią kovą.

Asmeniui, norinčiam būti savimi, gresia visuomenės pasmerkimas. Žmonės yra įpratę, kad visi daugiau ar mažiau elgtųsi pagal nusistovėjusius standartus, ir negali pakęsti jiems nepaklūstančių bei per daug išsiskiriančių asmenybių. Nors pasaulyje galioja sunkiai paaiškinamų normų, kurių žmonės slapta nesilaiko, tačiau kam nors viešai nusižengus tokiai taisyklei, puola jį niekinti. Toks įvykis aprašytas Biblijoje: fariziejai ir rašto Rašto aiškintojai atveda Jėzui moterį, pagautą svetimaujant. Pagal tradiciją jie nori nusikaltėlę užmėtyti akmenimis, tačiau Kristus taria: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį". Deja, tokio asmens neatsiranda. Tai parodo visuomenės amoralumą, kad patys nusidėdami, jie būtų be gailesčio užmušę žmogų, kurio nusikaltimas buvo paviešintas. Nors moters nusižengimas nebuvo siekis tapti individualia, nusistovėjusių normų nesilaikymas ir tokiais motyvais būtų sulaukęs panašios visuomenės reakcijos. Tai patvirtina ir Jono Avyžiaus žodžius: „Mes niekada negalime likti patys savimi, jeigu nenorime būti išjuokti arba priskirti prie bepročių.“ Taigi žmogus, besivadovaujantis tik savo nuostatomis, lieka nesuprastas, smerkiamas ar net nuteisiamas kitų.

Šventajame Rašte aprašytai moteriai pavyko išsigelbėti nuo atpildo, tačiau daug prasčiau pasisekė humanisto ir egzistencializmo filosofo Albero Kamiu romano „Svetimas“ pagrindiniam veikėjui Merso. Kaip teigiama knygoje: „Jį apkaltins žmogžudyste, bet nužudys už tai, kad neverkė per savo motinos laidotuvės“. Nors ir absurdiška, tai yra tiesa. Personažui skiriamos bausmės svarbiausiais motyvais tampa ne arabo žmogžudystė, o visokios jo asmeninio gyvenimo detalės bei pažiūros, tiesiogiai nieko bendro neturinčios su byla. Merso nesutinka duoti melagingų parodymų apie savo širdgėlą mirus motinai, kurios jis niekada jautė, nes gyvenimo pabaiga veikėjui tėra natūralus faktas. Toks nejautrumas yra tarsi svarbiausias kaltinimas, papildomas „neteisėtais“ (tai yra nevedybiniais) santykiais su moterimi, komiško filmo žiūrėjimą dieną po motinos mirties bei ateizmu. Už visus šiuos „nusikaltimus“, prilyginamus tėvažudystei, skiriama mirties bausmė. Taigi viešas visuomenės moralinių normų nepripažinimas gali pelnyti ne tik panieką, bet ir pavojų asmens gyvybei.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!