Rasės ir gyventojai

Rasė - istoriškai susiformavusi biologinė ir teritorinė žmonių grupė, turinti paveldimų išorinių požymių. Kiek ir kokių žmonių rasių yra ir ar šis terminas žmonių atžvilgiu išvis turi prasmę yra ginčytinas. Rasių teorijas ypatingai diskreditavo nacionalsocialistai, propagavę "valdančiųjų rasės" teorijas bei kitos rasistinės teorijos. Šiuo metu bandymai žmones skirstyti į rases pagal išorinius požymius (odos spalva, plaukų spalva, kūno sudėtis ir pan.) yra įdomūs daugiau istoriniu požiūriu.
• Mongolių - negridų - Malagašiai
Mongolidai dažnai dalinami į dvi grupes (tiksliau išskiriami indėnai):
• Azijos mongolidai (mongolidai iš Azijos)
• Indėnai (mongolidų rasės atstovai, gyvenantys Šiaurės Amerikoje)
Dėl tam tikrų skirtumų po Linėjo mokslininkai negridus priskyrė platesnei australonegridų rasei, dalinamai į dvi grupes:
4
• Negridai (Negrai) (afrikiečiai ir jų palikuonys)
• Australidai (Australijos bei pietų Indijos rasė)
Nors šiuolaikinė gentika šias klasifikacijas laiko pasenusiomis, kasdieniame gyvenime jos tebėra populiarios. Žmonių genetikos specialistas Luigi Cavalli-Sforza teigia, kad išoriniai odos, plaukų spalvos, plaukų struktūros ir nosies formos skirtumai yra tik prisitaikymas prie skirtingų klimato ir mitybos sąlygų, kurie yra lemiami labai mažo genų pogrupio. Iš principo kiekvienas žmonių pogrupis - teoriškai net vieno kaimo gyventojai - skiriasi nuo kitų imant vidutines išorinių požymių vertes.
KAIP, KADA IR KUR KILO ŽMONIŲ RASĖS
Kai kurie rasiniai požymiai, ypač tie, pagal kuriuos atsiskiria pagrindinės rasės, turi arba bent praeityje turėjo adaptyvinį (prisitaikomąjį) pobūdį. Galimas daiktas, ankstyviausiose savo raidos pakopose dabartinės rūšies žmonės, kaip ir kiti gyvi organizmai, fiziškai dar taikydavosi prie gamtinių geografinių sąlygų, t. y. pamažu išsiugdydavo morfologines ir fiziologines savybes, reikalingas konkrečioms skirtingų populiacijų gamtinėms gyvenimo sąlygoms.
Kaip vyko adaptacija, koks buvo tų prisitaikomųjų požymių, naudingų bet kuriomis gamtinėmis sąlygomis, ugdymo mechanizmas? Juk iš šiuolaikinės genetikos gerai žinome, kad požymiai, kuriuos įgauna gyvos būtybės individualiame gyvenime, palikuonims nepersiduoda. Taigi bet kurios populiacijos morfofiziologinis prisitaikymas prie gamtinės geografinės aplinkos negali savaime įsitvirtinti palikuonių kartose. Tačiau tai nereiškia, kad gyvų organizmų paveldimos savybės nepriklauso nuo aplinkos. Atvirkščiai, išoriniai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!