Radiacinės avarijos ir jų padariniai

 • RADIACINĖS AVARIJOS IR JŲ PADARINIAI Straipsnio objektas – radiacinės avarijos ir jų sukeltos pasekmės. • Straipsnio objektas – radiacinės avarijos ir jų sukeltos pasekmės. • Straipsnio tikslas – aptarti radiacinių avarijų rūšis bei jų sukeltus padarinius. • Straipsnio uždaviniai: • Išanalizuoti radiacinių avarijų klasifikaciją. • Apžvelgti Černobylio ir Tokaimuros atominėje elektrinėje įvykusias avarijas bei jų sukeltas pasekmes. • Aptarti, kokias priemones reikia naudoti, esant radiacinės avarijos pavojui. RADIACINIŲ AVARIJŲ KLASIFIKAVIMAS • Radiacinė avarija - tai įvykis, kai, eksploatuojant įrengimus ar šaltinius, dėl įvairių priežasčių galima nenumatyta žmonių apšvita, viršijanti didžiausias jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos) leistinas apšvitos dozes, bei aplinkos užteršimas radioaktyviomis medžiagomis.  • Radiacinės avarijos yra klasifikuojamos: • išankstinė parengtis • vietinė avarija • bendroji avarija Taip pat avarijas atominėse elektrinėse galima suskirstyti į dvi grupes: • Projektines avarijas • Neprojektines avarijas ČERNOBYLIO IR TOKAIMUROS ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE ĮVYKUSIOS AVARIJOS BEI JŲ SUKELTOS PASEKMĖS • Černobylio avarija – Černobylio atominės elektrinės Ukrainoje sprogimas, įvykęs 1986 m. balandžio 26 d. Į aplinką pakliuvo apie 3 proc. radionuklidų, kurių per katastrofą buvo susikaupę ketvirtame Černobylio atominės elektrinės bloke. Po avarijos buvo užteršta daugiau kaip 145 tūkst. km2 Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje. Padarinius pajuto Švedija, Norvegija, Lenkija, Didžioji Britanija ir kitos šalys. Šios katastrofos pagrindinės priežastys buvo: • neteisingai ir nepakankamai parengtas elektros eksperimentas; • žema jėgainės ministerijos operatorių bei vadovybės ir elektrifikacijos branduolinio saugumo kultūra; • nepakankamas grafitinio-uraninio reaktoriaus RBMK-1000 saugumas; • personalo klaidos. Černobylio atominės elektrinės sprogimo sukeltos pasekmės •   • . • . •   Tokaimuros atominės elektrinės avarija, bei jos pasekmės • 1999 m. rugsėjo 30 d. dieną įvyko avarija Japonijos atominėje elektrinėje Tokaimuroje. Nelaimė įvyko dėl darbuotojų klaidų maišant uraną. Urano ir azoto rūgšties mišinys buvo naudojamas gaminant branduolinį kurą. Vietoje 2,35 kg urano, kaip įprasta, jie sumaišė 15,85 kg. APSISAUGOJIMO NUO RADIACINĖS AVARIJOS BŪDAI • Apsaugomieji gyventojų veiksniai nuo radiacijos yra skirstomi į: • Skubius gyventojų apsaugomuosius veiksnius; • Ilgalaikius apsaugomuosius veiksnius. IŠVADOS • 1. Radiacinės avarijos klasifikuojamos į išankstinę parengtį, vietinę avariją, bendrąją avariją. Taip pat avarijos atominėse elektrinėse yra skirstomos ir į dvi grupes, tai yra į projektines ir neprojektines avarijas. • 2. Černobylio avarija viena iš didžiausių radiacinių avarijų pasaulyje. Į aplinką pakliuvo apie 3 proc. radionuklidų. Po avarijos buvo užteršta daugiau kaip 145 tūkst. km. Tokaimuros atominės elektrinės avarija – tai 1999 m. rugsėjo 30 dieną įvykusi avarija. Japonijos atominėje elektrinėje. Nelaimė įvyko dėl darbuotojų klaidų maišant uraną. Atominės avarijos skirstomos i dvi grupes: projektinę ir neprojektinę. • 3. Įvykus radiacinei avarijai reikia nepanikuoti ir laikytis apsaugos priemonių tvarkos. Apsisaugojimo veiksniai yra skirstomi į dvi grupes, tai yra skubūs ir ilgalaikiai. Taip pat norint apsisaugot nuo radioaktyviojo jodo poveikio yra siūloma jodo profilaktika. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI • Prieiga per internetą: •

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!