Racionalaus pasirinkimo nauda ir ribos - Barbara Geddes

Daug mokslininkų bandë suprasti besivystančių valstybių ekonominio vystymosi priežastis bei priežastis, galinčias paskatinti autoritarinių režimų žlugimą. Taip pat buvo bandoma suprasti šių problemų dinamiką, tačiau šios srities teoriniai atradimai buvo padaryti kitur, nagrinëjant politines pažiûras demokratijos salygom. Tai nebuvo kokia nors nauja teorija. Ekonomistai ją naudoja nuo devynioliktojo amžiaus. Politikos mokslininkai ją tik patobulino ir pritaikë tirti elitui demokratinëse sistemose - tai racionalaus pasirinkimo teorija.
Daroma prielaida, kad individai, yra racionalûs renkantis vieną iš alternatyvų duotam tikslui pasiekti. Jie pasirenka tas alternatyvas, kurios maksimizuoja šansus pasiekti duotam tikslui.
Šiame darbe bus aptarta: pirma, racionalaus pasirinkimo taikymo sëkmë konstruojant teorijas demokratinëse politinëse sistemose; ir antra, kuri šios teorijos dalis gali bûti lengviausiai ir sëkmingiausiai pritaikyta besivystančių ir naujai demokratizuotų valstybių politiniam kontekstui.
• yra atsiriboję nuo istorijos (ahistorical) ir nesugeba įvertinti konteksto;
• yra apsprendžiantys (deterministic).
Čia bus mëginama išaiškinti šiuos nesusipratimus bei nustatyti srities (domain) ribas, kurioje šie argumentai yra naudingi.
Ideologija
Nors nemažai kairiųjų pažiûrų mokslininkų naudoja racionalaus pasirinkimo modelį, tačiau be perstojo sakoma, kad ši teorija remiasi ant konservatyvių pagrindų (bias). Šis susipriešinimas išryškëja ekonomistams įrodinëjant, kad valstybës kišimasis į ekonomiką turi neigiamų pasekmių. Taigi, racionalaus pasirinkimo teorija gali pasitarnauti įvairiems idealams.
Tikslai
Antras nesusipratimas dël racionalaus pasirinkimo metodo argumentų, yra prielaida, kad žmonių elgesys motyvuotas materialių interesų. Tai netiesa. Racionalumas, kurį įgalina racionalaus pasirinkimo argumentai, yra riboto priemonių-tikslų (means-ends) pobûdžio. Čia nedaroma prielaidų apie individų pasirenkamus tikslus. Daroma vienintelë prielaida, kad žmonës (1) renkasi priemones labiausiai galinčias prisidëti siekiant norimų tikslų; (2) sunkiai gali išvardyti alternatyvius tikslus; (3) laikosi nuoseklių preferencijų. Nors bûtų galima pagalvoti apie tokią situaciją, kur antra ir trečia sąlyga galëtų neišlaikyti kritikos, tačiau tokios situacijos nëra dažnos. Jeigu kas nors ir riboja sritį, kurioje veikia racionalaus pasirinkimo argumentai, tai vis tiek pati sritis išlieka labai plati.
Pastovios preferencijos
Nesusipratimas dël nekintamų preferencijų atsirado dël nesëkmës bandant atskirti kasdieninę kalbą nuo techninës (technical) kalbos. Racionalaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!