R. Nisbeto konservatizmo ideologija

Šiandien visuomenėje išgirdus žodį konservatorius bei jam giminiškus žodžius mažų mažiausiai iškyla seno žmogaus portretas, kuris po lova vis dar tebelaiko senus rakandus, ar 20 metų iš eilės eina balsuoti už tą pačią Tėvynę atstovaujančią partiją - norom nenorom pakvimpa senienomis. Lietuvos konservatorių dažnai cituojamos R.Nisbet‘o knygos „Konservatizmas“ eilutės sukelia smalsumą, o gal „išgrynina troškimus“ (kaip sako revoliucionieriai) surasti šio kūrinio traktavimo neatitikimų, bet šiš darbas skirtas ne ginti, ne kritikuoti, ne griauti mitus, o pažvelgti į konservatizmo ideologiją iš šalies ir kuo objektyviau pateikti jos esmę.
Taigi pagrindinis šio darbo tikslas yra išsiaiškinti kaip Nisbet‘as traktuoja konservatizmo ideologiją savo veikale „Konservatizmas“ ir kokios šios ideologijos perspektyvos laukia ateityje.
Pirmoje darbo dalyje „Konservatizmo samprata ir ištakos“ apžvelgiamos konservatizmo sąvokos ir pačios ideologijos supratimo problematika, svarbiausi atstovai, ideologijos atsiradimo aplinkybės ir pagrindiniai ideologijos principai.
Antrojoje darbo dalyje – „Svarbiausios konservatizmo propaguojamos vertybių sistemos“ pateikiamos ir paaiškinamos pagrindinės ideologijos deklaruojamos vertybės, esminiai bruožai bei jų sąryšiai su dabartine aplinka ir šiuolaikine visuomene, joje daugiausiai remiamasi R.Nisbet‘o knyga „Konservatizmas“ ir Burke‘o „Apmąstymai apie Prancūzijos revoliuciją“.
Trečiojoje darbo dalyje „Konservatizmo ideologijos ateities perspektyvos“ aptariamos konservatizmo stiprybes, kurios gali įtakoti ideologijos gyvavimą ateityje, populiarumo galimybes, bei silnybes, kurios sukelia įvairias transformacijas, o galbūt ir gresiantį išnykimą.
Pastaraisiais šimtmečiais Vakaruose dominavo trys pagrindinės politinės ideologijos – liberalizmas, socializmas ir konservatizmas. Pastaroji, nors skirtingų autorių traktuojama vengiant ideologijos sąvokos vartojimo dėl jos reformatoriškos krypties ar aktyvumo trūkumo, susilaukė nemažai ir kritikos, ir populiarumo. Prie šios idėjos teoretikų ir puoselėtojų priskiriami Platonas, Aristotelis, Makiavelis bei kiti. XX a. konservatizmo koncepciją pratęsė Hayeck‘as, Oakeshott‘as. Šios srovės politikais laikomi -V.Čerčilis, M. Tetčer, R.Reiganas (Jokubaitis, 1997).
Kitavertus ideologijos esmė slypi ne manifestuose, reformose, asmenybėse, o, pasak Elioto, „ikipolitiniame klode“, kuris suformuojamas per ilgą laiką įvairiausių žmonių ir kuriame tarsi medžiui įleidus šaknis atsiveria sveikas politinis mąstymas (Nisbet, 1993). Tokie žodžiai truputėlį primena religines dogmas, kai žmogus prisilietęs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!